Nyderlandų Antilai
Nyderlandų Antilai – dvi salų grupės Karibų jūroje, autonominė Nyderlandų karalystės dalis, egzistavusi iki 2010 m. spalio 10 d.
ol. Nederlandse Antillen angl. Netherlands Antilles pap. Antias Hulandes Nyderlandų Antilai | |||||
Nyderlandų Karalystės autonomija | |||||
| |||||
| |||||
Himnas Nyderlandų Antilų himnas | |||||
Sostinė | Vilemstadas | ||||
Politinė struktūra | Nyderlandų Karalystės autonomija | ||||
Era | XX a. antra pusė - XXI a. pr. | ||||
- Įkūrimas | 1954 m. gruodžio 15 d. | ||||
- Padalinimas | 2010 m. spalio 10 d. | ||||
Plotas | |||||
- 2001 | 800 km² | ||||
Gyventojai | |||||
- 2001 | 175 653 | ||||
Gyventojų tankumas | 219,6 /km² | ||||
Valiuta | Nyderlandų Antilų guldenas |
Istorija
redaguotiPirmieji salose apsigyveno ispanai. XVII amžiuje salas užkariavo Nyderlandų Vakarų Indijos kompanija. Salos buvo naudojamos kaip kariniai postai ir vergų prekybos bazės. Vergovė Nyderlandų Antiluose panaikinta 1863 m.
Iki 1953 m. turėjo kolonijos statusą Nyderlandų Karalystėje. Nyderlandų Antilams iki 1986 m. priklausė ir Aruba.
Nuo 2000 m. birželio iki 2005 m. balandžio mėnesių kiekvienoje saloje vyko referendumas dėl salų ateities. Buvo keturi pasirinkimo variantai:
- palaikyti glaudesnius ryšius su Nyderlandais
- nekeisti statuso (likti prie Nyderlandų Antilų)
- autonomijos (kaip Aruba)
- nepriklausomybės
Iš penkių salų:
- Sint Maarten ir Curaçao balsavo už autonomiją.
- Saba ir Bonaire palaikyti glaudesnius ryšius su Nyderlandais.
- Sint Eustatius nekeisti statuso (likti prie Nyderlandų Antilų).
Rezultatų lentelė:
Sala | Referendumo diena | Gyventojų skaičius | Balsavo palaikyti glaudesnius ryšius su Nyderlandais | Balsavo nekeisti statuso | Balsavo už autonomiją | Balsavo už nepriklausomybę | Išnaša |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Sint Martenas | Birželio 22, 2000 | 33,119 | 11.6 % | 3.7 % | 69.9 % | 14.2 % | [1] |
Boneras | Rugsėjo 10,2004 | 14,006 | 59.0 % | 15.9 % | 24.1 % | <1 % | [2] |
Saba | Lapkričio 5, 2004 | 1,424 | 86.05 % | 13.18 % | - | <1 % | [3] |
Kiurasao | Balandžio 8, 2005 | 138,000 | 23 % | - | 68 % | 5 % | [4] |
Sint Eustatijus | Balandžio 8, 2005 | 3,100 | 20 % | 76 % | - | 1 % | [4] |
Pagal balsavimų rezultatus nuspręsta, kad 2010 m. spalio 10 d. Nyderlandų Antilų autonomija panaikinama: Boneras, Saba ir Sint Eustatijus tampa specialiosiomis Nyderlandų provincijomis, o Kiurasao ir Sint Martenas – autonominėmis valstybėmis Nyderlandų Karalystės sudėtyje (kaip Aruba).[5]
Geografija
redaguotiVisos vėjo salos yra vulkaninės kilmės ir kalvotos, palikdamos mažai vietos žemės ūkiui. Pavėjinės salos yra vulkaninės ir koralinės kilmės. Aukščiausias taškas yra Mount Scenery kalnas, 862 metrai, Sabos saloje (Taip pat tai yra aukščiausias taškas visoje Nyderlandų Karalystėje).
Nyderlandų Antiluose yra atogrąžų klimatas su šiltu oru ištisus metus.
Administracinis suskirstymas
redaguotiNyderlandų Antilai neturi jokių didelių administracinių padalinių, nors kiekviena sala turi savo vietinės valdžią.
Nyderlandų Antilai sudaryti iš dviejų salų grupių:
- „Pavėjinės salos“ (Benedenwindse Eilanden), priklausančios Pavėjinei Antilų salų grandinei kuri tęsiasi nuo Venesuelos pakrantės.
- „Priešvėjinės salos“ (Bovenwindse Eilanden) į rytus nuo Puerto Riko ir Mergelės salų (VPAS salų). Iš tikrųjų tai yra Pavėjinių salų dalis bet, pavyzdžiui, prancūzų, ispanų, olandų ir anglų kalbose jos vadinamos Priešvėjinėmis salos.
- Saba
- Sint Eustatijus
- Sint Martenas, San Marteno salos pietine pusė (šiaurinė salos pusė yra Prancūzijos valda (San Martenu)).
Ekonomika
redaguotiSvarbiausias pajamų šaltinis Nyderlandų Antiluose yra turizmas. Taip pat svarbus naftos perdirbimas. Svarbiausi prekybos partneriai yra Venesuela, kitos Lotynų Amerikos šalys, JAV ir Europos sąjunga.
Gyventojai
redaguotiŠią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Miestuose gyvena 70 %, kaimuose 30 % gyventojų.
Kultūra
redaguotiŠią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Skirtinga Nyderlandų Antilų gyventojų kilmė sukūrė mišrią kultūrą.
Sportas
redaguotiJan Boersma – pirmasis ir vienintelis Nyderlandų Antilų olimpinis medalininkas.[6]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Bureau for Constitutional Affairs - St. Maarten. „Referendum Comparison“. Suarchyvuotas originalas 2007-12-07. Nuoroda tikrinta 2008-01-30.
- ↑ Kley, Brigitte. „Results Referendum“. Bonaire Talk. Nuoroda tikrinta 2007-02-02.
- ↑ Saba Tourist Bureau. „Referendum on the Constitutional Future of Saba 2004“. Suarchyvuotas originalas 2006-12-30. Nuoroda tikrinta 2007-02-02.
- ↑ 4,0 4,1 van den Berg, Stephanie (2005-04-11). „Curacao votes for more autonomy“. Caribbean Net News. Nuoroda tikrinta 2007-02-02.
- ↑ http://www.lcg-international.net/News-Details.284+M514ce33e318.0.html Archyvuota kopija 2013-05-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Profile“. olympedia.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 10 d..