Nyderlandų Antilai

Nyderlandų Antilai – dvi salų grupės Karibų jūroje, autonominė Nyderlandų karalystės dalis, egzistavusi iki 2010 m. spalio 10 d.

ol. Nederlandse Antillen‎
angl. Netherlands Antilles
pap. Antias Hulandes
Nyderlandų Antilai
Nyderlandų Karalystės autonomija

1954 – 2010
 

 

 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Nyderlandų Antilų himnas
Location of Nyderlandų Antilai
Location of Nyderlandų Antilai
Sostinė Vilemstadas
Politinė struktūra Nyderlandų Karalystės autonomija
Era XX a. antra pusė - XXI a. pr.
 - Įkūrimas 1954 m. gruodžio 15 d.
 - Padalinimas 2010 m. spalio 10 d.
Plotas
 - 2001 800 km²
Gyventojai
 - 2001 175 653 
     Gyventojų tankumas 219,6 /km² 
Valiuta Nyderlandų Antilų guldenas

Istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų Vakarų Indijos.

Pirmieji salose apsigyveno ispanai. XVII amžiuje salas užkariavo Nyderlandų Vakarų Indijos kompanija. Salos buvo naudojamos kaip kariniai postai ir vergų prekybos bazės. Vergovė Nyderlandų Antiluose panaikinta 1863 m.

Iki 1953 m. turėjo kolonijos statusą Nyderlandų Karalystėje. Nyderlandų Antilams iki 1986 m. priklausė ir Aruba.

Nuo 2000 m. birželio iki 2005 m. balandžio mėnesių kiekvienoje saloje vyko referendumas dėl salų ateities. Buvo keturi pasirinkimo variantai:

  • palaikyti glaudesnius ryšius su Nyderlandais
  • nekeisti statuso (likti prie Nyderlandų Antilų)
  • autonomijos (kaip Aruba)
  • nepriklausomybės

Iš penkių salų:

  • Sint Maarten ir Curaçao balsavo už autonomiją.
  • Saba ir Bonaire palaikyti glaudesnius ryšius su Nyderlandais.
  • Sint Eustatius nekeisti statuso (likti prie Nyderlandų Antilų).
 
Nuderlandų Antilų žemėlapis


Rezultatų lentelė:

Sala Referendumo diena Gyventojų skaičius Balsavo palaikyti glaudesnius ryšius su Nyderlandais Balsavo nekeisti statuso Balsavo už autonomiją Balsavo už nepriklausomybę Išnaša
Sint Martenas Birželio 22, 2000 33,119 11.6 % 3.7 % 69.9 % 14.2 % [1]
Boneras Rugsėjo 10,2004 14,006 59.0 % 15.9 % 24.1 % <1 % [2]
Saba Lapkričio 5, 2004 1,424 86.05 % 13.18 % - <1 % [3]
Kiurasao Balandžio 8, 2005 138,000 23 % - 68 % 5 % [4]
Sint Eustatijus Balandžio 8, 2005 3,100 20 % 76 % - 1 % [4]

Pagal balsavimų rezultatus nuspręsta, kad 2010 m. spalio 10 d. Nyderlandų Antilų autonomija panaikinama: Boneras, Saba ir Sint Eustatijus tampa specialiosiomis Nyderlandų provincijomis, o Kiurasao ir Sint Martenas – autonominėmis valstybėmis Nyderlandų Karalystės sudėtyje (kaip Aruba).[5]

 
Kraštovaizdis Klein Bonairės saloje.

Geografija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų Antilų geografija.

Visos vėjo salos yra vulkaninės kilmės ir kalvotos, palikdamos mažai vietos žemės ūkiui. Pavėjinės salos yra vulkaninės ir koralinės kilmės. Aukščiausias taškas yra Mount Scenery kalnas, 862 metrai, Sabos saloje (Taip pat tai yra aukščiausias taškas visoje Nyderlandų Karalystėje).

Nyderlandų Antiluose yra atogrąžų klimatas su šiltu oru ištisus metus.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
 
Prancūzijos San Martenas (šiaurė) ir Nyderlandų Antilų Sint Martenas (pietūs).

Nyderlandų Antilai neturi jokių didelių administracinių padalinių, nors kiekviena sala turi savo vietinės valdžią.

Nyderlandų Antilai sudaryti iš dviejų salų grupių:

  • „Pavėjinės salos“ (Benedenwindse Eilanden), priklausančios Pavėjinei Antilų salų grandinei kuri tęsiasi nuo Venesuelos pakrantės.
    • Boneras, įskaitant saleles vadinamas Klein Bonaire („Little Boneras“)
    • Kiurasao, įskaitant saleles vadinamas Klein Kiurasao („Little Kiurasao“)
  • „Priešvėjinės salos“ (Bovenwindse Eilanden) į rytus nuo Puerto Riko ir Mergelės salų (VPAS salų). Iš tikrųjų tai yra Pavėjinių salų dalis bet, pavyzdžiui, prancūzų, ispanų, olandų ir anglų kalbose jos vadinamos Priešvėjinėmis salos.

Ekonomika

redaguoti

Svarbiausias pajamų šaltinis Nyderlandų Antiluose yra turizmas. Taip pat svarbus naftos perdirbimas. Svarbiausi prekybos partneriai yra Venesuela, kitos Lotynų Amerikos šalys, JAV ir Europos sąjunga.

 
Nyderlandų Antilai

Gyventojai

redaguoti

Miestuose gyvena 70 %, kaimuose 30 % gyventojų.

Kultūra

redaguoti

Skirtinga Nyderlandų Antilų gyventojų kilmė sukūrė mišrią kultūrą.

Jan Boersma – pirmasis ir vienintelis Nyderlandų Antilų olimpinis medalininkas.[6]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Bureau for Constitutional Affairs - St. Maarten. „Referendum Comparison“. Suarchyvuotas originalas 2007-12-07. Nuoroda tikrinta 2008-01-30.
  2. Kley, Brigitte. „Results Referendum“. Bonaire Talk. Nuoroda tikrinta 2007-02-02.
  3. Saba Tourist Bureau. „Referendum on the Constitutional Future of Saba 2004“. Suarchyvuotas originalas 2006-12-30. Nuoroda tikrinta 2007-02-02.
  4. 4,0 4,1 van den Berg, Stephanie (2005-04-11). „Curacao votes for more autonomy“. Caribbean Net News. Nuoroda tikrinta 2007-02-02.
  5. http://www.lcg-international.net/News-Details.284+M514ce33e318.0.html Archyvuota kopija 2013-05-23 iš Wayback Machine projekto.
  6. „Profile“. olympedia.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 10 d..

Nuorodos

redaguoti
 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Nyderlandų Antilai