Aruba
ol. Aruba
Arubos vėliava Arubos herbas
Vėliava Herbas
HimnasAruba brangioji šalis

Aruba žemėlapyje
Valstybinė kalba Olandų, papiamento
Sostinė Oranjestadas
Didžiausias miestas Oranjestadas
Valstybės vadovai
 • Karalius
 • Gubernatorius
 • Premjeras
 
Viljemas Aleksandras
Alfonso Boekhoudt
Evelyn Wever-Croes
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
193 km2 (-)
-
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
104 558 (198)
581 žm./km2 (18)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2007
2,400 mlrd. mlrd. $ (182)
23 831 $ (132)
Valiuta Arubos florinas
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC-4
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
-
-
Interneto kodas .aw
Šalies tel. kodas 297

Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficialios kalbos – olandų ir papiamento.[1]

Istorija

redaguoti

Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė.

Teisinis statusas

redaguoti

1986 m. Aruba išstojo iš federacijos ir įgijo specialų statusą, pagal kurį Nyderlandai kontroliuoja teritorijos gynybos ir užsienio politiką, o visus vidaus klausimus, įskaitant pinigų ir teismų sistemų, valstybės įstaigų darbą, teisingumo vykdymą, pajamų, mokesčių ir muitų politiką vykdo Arubos vyriausybė. Nyderlandų monarchas skiria Arubos gubernatorių, kuris yra formalus Arubos vadovas. Arubos įstatymus leidžia parlamentas, renkamas ketverių metų kadencijai. Parlamentą sudaro 21 narys. Vykdomąją valdžią vykdo Arubos vyriausybė, atskaitinga parlamentui.

 
Gamtinis tiltas

Geografija

redaguoti

Aruba yra 193 km² ploto Karibų sala. Salą supa koraliniai rifai, o jos paviršius yra iš klinties susidariusios žemos kalvos. Vyrauja tropinis klimatas. Didžiausias salos miestas po Oranjestado yra Sint Nikolasas. Saloje yra Arikoko nacionalinis parkas, kuriame yra aukščiausia šalies viršukalnė Jamanota (188 m). Parkas užima apie 18 % salos teritorijos.

Klimatas

redaguoti

Aruba nėra uraganų zonoje, todėl ištisus metus saloje vyrauja vasariški orai ir vėsinantys pasatai. Oranjestade sausio viduryje temperatūra būna apie 26 laipsnius šilumos, o liepos – 29 laipsniai. Aruboje trūksta geriamojo vandens, todėl čia gėlinamas jūros vanduo.

Ekonomika

redaguoti

Svarbiausia ūkio šaka – naftos perdirbimas. Čia perdirbama iš Venesuelos ir Meksikos atvežama nafta. Plėtojama chemijos, elektrotechnikos, maisto (tabako, romo) pramonė, laivų remontas. Saloje auginamos agavos, citrusiniai augalai, daržovės, tabakas. Žemės ūkis prastai išplėtotas. Vakarinė dalis pritaikyta turizmui. Svarbi žvejyba.

Svarbiausi Arubos prekybos partneriai yra Nyderlandai, JAV, Kolumbija ir Venesuela.

Oficiali salos valiuta yra Arubos florinas.

Turizmas

redaguoti

Dėl palankaus klimato sala yra labai patraukli turistams. Poilsiautojai mielai laiką leidžia balto smėlio paplūdimiuose. Aruboje puikus klimatas banglentininkams, pakrantėse būna gana „geros bangos“ ir palankūs vėjai. Daugiausia turistų atvyksta iš JAV.

Gyventojai

redaguoti

Miestuose gyvena 45,4 %, kaimuose 56,6 % gyventojų. Gyventojų prieaugis sudaro 6,1 %, tai yra 4 vieta pasaulyje.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Migge, Bettina; Léglise, Isabelle; Bartens, Angela (2010). Creoles in Education: An Appraisal of Current Programs and Projects. Amsterdam: John Benjamins Publishing Company. p. 268. ISBN 978-90-272-5258-6.

Nuorodos

redaguoti
 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Aruba