Nitroguanidinas
Nitroguanidinas (angl. nitroguanidine) – nedegus azoto cheminis junginys CH4N4O2, naudojamas kaip labai nejautri sprogstamoji medžiaga. Tai bespalvė kristališka medžiaga, besilydanti +232 °C ir skylanti +250 °C temperatūroje. Detonacijos greitis priklauso nuo tankio, pvz., 3670 m/s kai tankis 0,9 g/cm³, bet 8100 m/s, kai tankis 1,7 g/cm³.[1]
Gamyba redaguoti
Nitroguanidiną gamindavo iš guanino, kuris natūraliai aptinkamas paukščių išmatose. Daug jo būna šikšnosparnių guane. Iš išmatų išskirtą guaniną oksiduodavo iki guanidino[2], kurį nitrinant gaunamas nitroguaninas. Detalus pramoninis nitroguanino sintezės procesas laikomas komercine paslaptimi, todėl viešai neskelbiamas. Laboratorijose nitroguaninas sintetinamas sujungiant sulfamo rūgštį ir šlapalą į guanidino sulfatą, kuris nitrinamas iki nitroguanidino susidarymo.[3]
Naudojimas redaguoti
Sprogstamosios medžiagos redaguoti
Nitroguanidinas naudojamas kaip sprogstamoji medžiaga, dažniausiai – kaip komponentas „trigubuose“ (angl. triple-base) bedūmiuose parakuose (paprastai naudojamuose didelio kalibro laivų patrankų ir tankinių patrankų šoviniuose). Nitroguanidinas sumažina šovinių parakų vamzdžio liepsną ir liepsnos temperatūrą, bet nemažina parako dujų slėgio, todėl naudojami didelio kalibro artilerijoje, kur vamzdžio vidinė erozija ir vamzdžio liepsna labai svarbios.
Pesticidai redaguoti
Nitroguanidinas ir jo dariniai naudojami kaip insekticidai, veikimu artimi nikotinui. Nitroguanidino dariniai yra dinotefuranas, imidaklopridas (imidacloprid), klotianidinas (clothianidin) ir tiametoksamas (thiamethoxam).
Biochemija redaguoti
Nitroguanidinas naudojamas mutagenas bakterijų mutacijoms gauti biosintezės tyrimuose.
Nuorodos redaguoti
- ↑ Detonation Velocity and Lead Block Test Archyvuota kopija 2009-08-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Strecker, A (1861). „Untersuchungen über die chemischen Beziehungen zwischen Guanin, Xanthin, Theobromin, Caffein und Kreatinin“. Annalen der Chemie und Pharmacie 118: 151–177
- ↑ Axt (August 1, 2007). Nitroguanidine: from sulphamic acid and urea. Sciencemadness Discussion Board.