Niostveto ir Lihulto kultūros

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

←

6200 m. pr. m. e. – 3200 m. pr. m. e.

→

Dab. valstybės

pietinė Norvegija, vidurio Švedija

Ist. regionas

pietų Skandinavija

Amžius

mezolitas

Niostveto ir Lihulto kultūros – dvi artimai susiję mezolito archeologinės kultūros Skandinavijoje. Jos norvegiškasis variantas yra vadinamas Niostveto kultūra (norv. Nøstvetkulturen), o švediškasis – Lihulto kultūra (šved. Lihultkulturen).

Arealas

Kultūros išsivystė iš Fosnos kultūros. Ankstyvoji kultūrų fazė (VIII–VII tūkst. pr. m. e.) yra vadinama Sandarnos kultūra. Lihulto kultūra VII – IV tūkst. pr. m. e. buvo paplitusi pietinėje Švedijoje, o Niostveto kultūra – Norvegijos pietinėje ir pietvakarinėje dalyse, iki pat Triondelago šiaurėje.

Į pietus nuo šių kultūrų (Danijoje ir Skonelande) buvo Kongemozės kultūra, kurią VI tūkst pr. m. e. pabaigoje pakeitė Ertebiolės kultūra. Per IV tūkst. pr. m. e. Niostveto ir Lihulto kultūros išsivystė į Duobelinės keramikos kultūrą, dalį jos pietinio arealo užgožė iš pietų (Danijos) atėjusi neolitinė Piltuvėlinės keramikos kultūra.

Kultūra

Gyvenvietės atviros, nedidelės, bet linkę didėti, kas liudijo gyventojų sėslėjimą. Pajūrio gyvenviečių gyventojai vertėsi jūros žinduolių (ruonių) medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu, žemyninių – medžiojo šiaurinius elnius, briedžius, stirnas, šernus, žvejojo gėluose vandenyse ir rinko maistą. Gamino akmeninius dirbinius (būdingiausi – mikrolitai) iš kvarco, kvarcito, titnago.