Nevarėnų valsčius
56°07′š. pl. 22°17′r. ilg. / 56.11°š. pl. 22.28°r. ilg.
| Nevarėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Nevarėnai |
 Lietuva
| |
| Telšių apskritis (1920–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Telšių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Telšių apskritis (1944–1950) |
Nevarėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Nevarėnai.
Istorija
redaguotiĮkurtas po I pasaulinio karo, panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Telšių rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (išsamiau) |
156 | 4779 | 1033 | 33 gyvenvietės [1] | |
| 1932 m. | 131 | 5700 | 8 seniūnijos [2] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
158 | 8 apylinkės [3] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Dadotkai | Dadotkų seniūnija | Dadotkų apylinkė |
| Mitkaičiai | Mitkaičių seniūnija | Mitkaičių apylinkė |
| Nerimdaičiai | Nerimdaičių seniūnija | Nerimdaičių apylinkė |
| Nevarėnai | Nevarėnų seniūnija | Nevarėnų apylinkė |
| Petraičiai | Petraičių seniūnija | Petraičių apylinkė |
| Skaudučiai | Skaudučių seniūnija | Skaudučių apylinkė |
| Trimėsėdis | Trimėsėdžio seniūnija | Trimėsėdžio apylinkė |
| Virmėnai | Virmėnų seniūnija | Virmėnų apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 4779 žmonės:
- Lietuviai - 90,1% (4306);
- Rusai 6,19% (296);
- Žydai - 1,99% (95);
- Lenkai - 0,61% (29);
- Kiti - 1,11% (53).
Žymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1928 | Virmėnai | Paulius Beresnevičius, istorikas, pedagogas | 1996 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 372
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 155
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 730 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 735 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 156