Vakarų Romos imperija

Vakarų Romos imperija – imperija, susikūrusi 395 m., kai imperatorius Teodosijus I Romos imperiją padalino savo sūnums Flavijui Augustui Honorijui (Vakarų Romą) ir Arkadijui (Rytų Roma arba Bizantija).

IMPERIVM ROMANVM Vakarų Romos imperija
buvusi imperija
← 395 – 476 ↓
Devizas Senatus Populusque Romanus
Location of Vakarų Romos imperija Imperija 395 m.
Sostinė	Milanas (286–402) Ravena (402–476)
Kalbos	lotynų kalba
Religija	Senovės Romos religija, Krikščionybė
Valdymo forma	Autokratija Tetrarchija (293–313)
Romos imperatoriai
395–423 (pirmas)	Honorijus
475–476 (paskutinis)	Romulas Augustulas
Istorija
- Imperijos padalinimas	395 m.
- Nuveržiamas Romulas Augustulas	476 m.
Plotas
- 395 m.	2 000 000 km²
Valiuta	Solidas
Prieš Po Romos Imperija Odoakras Suasono domenas Mauritanijos karalystė Burgundų karalystės Frankų imperija Vandalai

Vakarų Romos imperija gyvavo 81 metus. Dominavo lotynų kalba ir kultūra. Imperatorius Honorijus imperijos sostinę perkėlė iš Romos į Raveną. Romoje liko posėdžiauti tik senatas.

Reali valdžia priklausė kariuomenės vadams Stilichonui, Konstancijui, Bonifacijui, Aecijui bei barbarų karvedžiams Alarikui, Odoakrui.

Imperatorius	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga	Pagrindinė veikla
Honorijus	395	423
Konstantinas III	407	411	valdė Galiją, Ispaniją ir Britaniją, varžėsi dėl valdžios su Honorijumi
Priskas Atalas	409 ir 414	410 ir 415
Jovinas	411	411	uzurpatorius
Konstancijus III	421	422
Joanas	423	425	uzurpatorius
Valentinianas III	425	455
Petronijus Maksimus	455
Avitas	455	456
Majorianas	457	461
Libijus Severas	461	465
Augustas	465	467
Prokopijus Antemijus	467	472
Olibrijus	472 rugpjūčio 20	472 spalio 23
Glikerijus	472 spalio 23	474	atsisakė sosto ir įsišventino vyskupu
Julijus Nepotis	474	475	formaliai išlaikė imperatoriaus titulą iki savo mirties 480 m.
Romulas Augustulas	475 spalio 31	476 rugsėjo 4

Žlugimas

Vakarų Romos imperijos žlugimo problema yra viena iš sudėtingiausių istoriografijos problemų. Dalis mokslininkų sutaria dėl formaliosios Vakarų Romos imperijos žlugimo datos – 476 m., kai barbarų vadas Odoakras nuvertė paskutinįjį imperatorių Romulą Augustulą. Dalis mokslininkų nenurodo tikslios datos ir patį žlugimą apibrėžia V a.

Krikščioniškoji istoriografija ir po Vakarų Romos imperijos žlugimo laikė imperiją ir toliau egzistuojančia. Krikščionių istorikų Eusebijaus bei Jeronimo pasekėjai ir toliau skaičiavo metus pagal romėnišką kalendorių, vyskupų ir kankinių mirties datas nurodydavo pagal chronologiją nuo Romos miesto įkūrimo. Metraštininkai laikė Bizantijos imperiją Romos imperijos tęsiniu ir nurodydavo Bizantijos imperatorių seką iki Karolio Didžiojo imperijos pradžios.

Vidinės Romos imperijos nusilpimo priežastys

Romos imperija buvo be galo didelė, o jos valdymo sistema silpna, todėl buvo labai sunku valdyti tokią didelę valstybę. Tuo metu vergovinis ūkis pergyveno krizę, vergų darbas tapo labai nenašus, sumažėjo maisto, daug žmonių badavo. Romoje labai sumažėjo gimstamumas, nes moterys dažnai atsisakydavo gimdyti ir vaikus įsivaikindavo, taip pat buvo daug kraujomaišos atvejų, todėl dažnai vaikai gimdavo su rimtais išsigimimais. Taip pat Romos imperija turėjo gana daug ekologinių problemų, jie gana stipriais suardė gamtos grandines, nes išžudė daugybę gyvūnų savo pramogoms (gladiatorių kautynėms, gurmaniškam maisto paruošimui). Pamažu nyko visos Romos imperijos senosios tradicijos, nes įsigalėjo krikščionybė. Prie imperijos nusilpimo prisidėjo ir barbarų gentys.

Nuorodos

• Maškinas N. A. Senovės Romos istorija. Vilnius, 1955 m.
• Georgas Veberis. „Vseobščaja“ istorija. Maskva, 1886 m.