Vakarų Romos imperija

Vakarų Romos imperija (lot. Imperium Romanum Occidentale) – imperija, susikūrusi 395 m., kai imperatorius Teodosijus I Romos imperiją padalino savo sūnums Flavijui Augustui Honorijui (Vakarų Romą) ir Arkadijui (Rytų Roma arba Bizantija).

Vakarų Romos imperija
lot. Imperium Romanum
buvusi imperija

395 – 476
Flag herbas
Veksiliumas Chrizma
Devizas
Senatus Populusque Romanus
Location of
Location of
Vakarų Romos imperija 400 m.
Sostinė Milanas
(286–402)
Ravena
(402–476)
Kalbos Lotynų
Religija Senovės Romos religija, krikščionybė
Valdymo forma Autokratija
Tetrarchija
(293–313)
Imperatorius
 395–423 (pirmas) Honorijus
 475–476 (paskutinis) Romulas Augustulas
Istorija
 - Imperijos padalijimas 395 m. sausio 17 d.
 - Nuverstas Romulas Augustulas 476 m. rugsėjo 4 d.
Plotas
 - 395 m. 2 000 000 km²
Valiuta Solidas
Prieš
Po
Romos Imperija
Odoakras
Suasono domenas
Mauritanijos karalystė
Burgundų karalystės
Frankų imperija
Vandalai

Vakarų Romos imperija gyvavo 81 metus. Dominavo lotynų kalba ir kultūra. Imperatorius Honorijus imperijos sostinę perkėlė iš Romos į Raveną. Romoje liko posėdžiauti tik senatas.

Reali valdžia priklausė kariuomenės vadams Stilichonui, Konstancijui, Bonifacijui, Aecijui bei barbarų karvedžiams Alarikui, Odoakrui.

Imperatorius Valdymo pradžia Valdymo pabaiga Pagrindinė veikla
Honorijus 395 423
Konstantinas III 407 411 valdė Galiją, Ispaniją ir Britaniją, varžėsi dėl valdžios su Honorijumi
Priskas Atalas 409 ir 414 410 ir 415
Jovinas 411 411 uzurpatorius
Konstancijus III 421 422
Joanas 423 425 uzurpatorius
Valentinianas III 425 455
Petronijus Maksimus 455
Avitas 455 456
Majorianas 457 461
Libijus Severas 461 465
Augustas 465 467
Prokopijus Antemijus 467 472
Olibrijus 472 rugpjūčio 20 472 spalio 23
Glikerijus 472 spalio 23 474 atsisakė sosto ir įsišventino vyskupu
Julijus Nepotis 474 475 formaliai išlaikė imperatoriaus titulą iki savo mirties 480 m.
Romulas Augustulas 475 spalio 31 476 rugsėjo 4

Žlugimas

redaguoti

Vakarų Romosiausių isto dėl formaliosą Augustulą]]. Dalis mokslininkų nenurodoos ir patį žlugimą apibrėžia V a.

Krikščioniškoji istoriografija ir po Vakarų Romos imperijos žlugimo laikė imperiją ir pasekėjai ir toliau skaičiavo metus pagal romėnišką kalendorių, vyskupų ir kankinių mirtiesdavo Bizantijos imperatorių sekąarolio Didžiojo imperijos pradžios. w

Vidinės Romos imperijos nusilpimo priežastys

redaguoti

Romos imperija buvo be galo didelė, o jos valdymo sistema silpna, todėl buvo labai sunku valdyti tokią didelę valstybę. Tuo metu vergovinis ūkis pergyveno krizę, vergų darbas tapo labai nenašus, sumažėjo maisto, daug žmonių badavo. Romoje labai sumažėjo gimstamumas, nes moterys dažnai atsisakydavo gimdyti ir vaikus įsivaikindavo, taip pat buvo daug kraujomaišos atvejų, todėl dažnai vaikai gimdavo su rimtais išsigimimais. Taip pat Romos imperija turėjo gana daug ekologinių problemų, jie gana stipriais suardė gamtos grandines, nes išžudė daugybę gyvūnų savo pramogoms (gladiatorių kautynėms, gurmaniškam maisto paruošimui). Pamažu nyko visos Romos imperijos senosios tradicijos, nes įsigalėjo krikščionybė. Prie imperijos nusilpimo prisidėjo ir barbarų gentys.

Nuorodos

redaguoti
 
Senovės Romos istorija
Priešistorinė Italija
Etruskai
Didžioji Graikija
Romos karalystė
Romos respublika
Romos imperija
Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija
Vakarų Romos imperija
Italijos istorija
 
  • Maškinas N. A. Senovės Romos istorija. Vilnius, 1955 m.
  • Georgas Veberis. „Vseobščaja“ istorija. Maskva, 1886 m.