Nemiruvas (lenk. Niemirów) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 8 km į pietryčius nuo Mielniko, apie 25 km į pietryčius nuo Semiatičės ir apie 91 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra šalia Vakarinio Bugo upės.

Nemiruvas
lenk. Niemirów
Šv. Stanislavo bažnyčia
Nemiruvas
Nemiruvas
52°17′09″ š. pl. 23°09′44″ r. ilg. / 52.28583°š. pl. 23.16222°r. ilg. / 52.28583; 23.16222 (Nemiruvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Semiatyčių apskritis
Valsčius Melniko valsčius
Gyventojų (2011[1]) 145
Pašto kodas PL 17-307
Vikiteka Nemiruvas

Istorija

redaguoti

Manoma, kad pirmoji gyvenvietė šioje vietovėje buvo įkurta XIXII a. amžiuje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1495 metais – Niwice. Nuo XIIIXIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1620 m. rugsėjo 29 d. įkurta Nemiruvo Šv. Stanislavo parapija. 1620 m. kaime pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo 1631 m. minimas jau kaip miestas. Po Švedų tvano mieste liko tik 88 gyventojai. XVIII a. priklausė Čartoriskiams. 1775 m. Mykolas Frederikas Čartoriskis gavo leidimą iš karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio rengti mieste du turgus per savaitę ir dvi muges per metus. 17801791 m. pastatyta Šv. Stanislovo bažnyčia, kurios statybas finansavo Mykolas Frederikas Čartoriskis. 1823 m. pastatyti bažnyčios vartai ir varpinė.

1875 m. iš gyvenvietės buvo atimtos miesto teisės.[2] XIX a. įkurtos Nemiruvo žydų kapinės, miestelis tuomet buvo Bielsko apskrityje,[3] priklausė Aleksandruvkos valsčiui.

1921 m. mieste buvo 120 namų ir 777 gyventojai iš kurių dauguma buvo lenkai ir žydai.[4]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. GUS: Ludność - struktura według ekonomicznych grup wieku. Stan w dniu 31.03.2011 r.
  2. Najgrakowski, M. (2009). Miasta Polski do początku XXI wieku. Podstawowe informacje o datach założenia i likwidacji [Towns in Poland from the beginning of the 21st century. Basic information about dates of crea-tion and liquidation]. Warsaw: PAN IGiPZ.
  3. Niemirów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 90 psl. (lenk.)
  4. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych., t. T. 5, województwo białostockie, 1924, s. 26.