Naret-Chent
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Naret-Chent(et) nomas (egip.: nart ḫntt, pasenęs tarimas Ach-Ment), Herakleopolio nomas (gr. ὁ Ἡρακλεοπολίτης νομός, lot. Nomos Herakleopolites) – Senovės Egipto (nuo III tūkst. pr. m. e.), 30 m. pr. m. e.-307 m. ir Romos Egipto provincijos administracinis teritorinis vienetas, priklausęs Aukštutiniam Egiptui ir žymėtas numeriu 20. Jo pavadinimas užrašomas simboliais palmė ir aukštutinis, dėl to nomas dar vadinamas Aukštutinės palmės nomu.
| Naret-Chent nomas ὁ Ἡρακλεοπολίτης νομός | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Senovės Egiptas | |||
| Dalis | Aukštutinis Egiptas | |||
| Administracinis centras | Nen-Nesu | |||
Sostinė (niwt) buvo Nen-Nesu (Ptolemėjų laikų Herakleopolis) į vakarus nuo Nilo, prie senovinio Bahr Jusuf kanalo. Nors pats nomas buvo abipus pagrindinės Nilo upės vagos, visos jo gyvenvietės koncentravosi į vakarus nuo jos ir apėmė taip pat Fajumo oazę. Užėmė dabartines Fajumo ir Beni Sueifo muchafazas. Pietuose buvo Uabui (19), o šiaurėje - Naret-Pehu (21) nomai.
Istorija redaguoti
Nomo teritorija buvo priešistorinės Fajumo kultūros centras. Pats nomas minimas nuo Senosios karalystės. Jo ilgis siekė 3 iteru (apie 31 km), o plotas - apie 4 cha-ta (apie 11 ha). Administracinis centras buvo Nen-Nesu miestas, kuriame garbintas dievas Heršefas. Pirmuoju suirutės laikotarpiu nomas iš jo kilo IX ir X dinastijos, kurios viešpatavo visame šiaurės Egipte ir buvo sostine. Antruoju tarpuvaldžiu jis pripažino Avario hiksų viešpatavimą.
Kiti svarbūs nomo miestai buvo Šedet, Lahunas, Moeris. Ptolemėjų laikais pristatyta daug ir naujų helenistinių miestų, tokių kaip Teodelfija, Karanis, Soknopajonis ir kt. Ptolemėjai dalį šio nomo (su Šedetu) atskyrė ir prijungė prie gretimo (Naret-Pehu) nomo, kurio sostine padarytas Šedetas. Nomas panaikintas 307 m., įdiegiant Egipte ir visoje Romos imperijoje administracinių vienetų pagi sistemą.