Fajumo kultūra

Fajumo A kultūra arba al Fajumo kultūra – epipaleolito ir neolito archeologinė kultūra apie 7000 m. pr. m. e. – 4000 m. pr. m. e. paplitusi Žemutiniame Egipte. Pavadinta pagal al Fajumo oazėje tyrinėtas gyvenvietes.

Fajumo kultūra
7000 m. pr. m. e. – 4000 m. pr. m. e. →
Strėlių antgaliai iš Fajumo kultūros laikotarpio
Dab. valstybės	Egiptas
Ist. regionas	Žemutinis Egiptas
Amžius	Neolitas
Lingvistinė grupė	proto-egiptiečiai

Kultūra

Skiriami 2 Fajumo kultūros laikotarpiai.

Epipaleolito laikotarpio (apie 7000 – 5500 m. pr. m. e.) dirbiniai gaminti iš skelčių, būdingi mikrolitai su nubukinta nugarėle ir nusklembtu galu, įvairių tipų gremžtukai, rėžtukai, peiliai, ylos, t. p. gaminti trikampiai antgaliai plokščiai retušuotu paviršiumi, su įgaubtu pagrindu ir įkote. Žmonės klajokliai, vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą.

Neolito laikotarpiu (apie 5500 m. pr. m. e. – 4000 m. pr. m. e.) žmonės kūrėsi mažose gyvenvietėse, gyveno lengvos konstrukcijos antžeminiuose pastatuose, vertėsi žemdirbyste – sėti dvigrūdžiai kviečiai ir miežiai bei gyvulininkyste – augino galvijus, kiaules. Taip pat jie medžiojo ir žvejojo, rinko maistą, audė, pynė krepšius ir demblius.

Gyvenvietėse rasta titnaginių plokščiai retušuotu paviršiumi peilių, pjautuvų ašmenų, trikampių antgalių su įgaubtu pagrindu ir įkote, kirvelių, akmeninių trinamųjų girnų, kaplių, buožių, kaulinių ir raginių antgalių, žeberklų, ylų, adatų. Keramika – plačiaangės puodynės, žemi dubenys ir puodukai – storasienė, apskritadugnė su gumbuotomis kojelėmis, dažniausiai raudonai ar juodai poliruotu paviršiumi, viršutinėje dalyje šiek tiek ornamentuota įvairiomis įraižomis ar iškilių gumburėlių juosta. Papuošalai – karoliai, pagaminti iš stručio kiaušinio lukšto bei Viduržemio ir Raudonosios jūros moliuskų kriauklių.

Literatūra

• Boleslaw Ginter/Janusz K. Kozlowski: Kulturelle und paläoklimatische Sequenz in der Fayum-Depression, in: Mitteilungen des Deutschen Archäologischen Instituts, Abteilung Kairo (MDAIK) 42, 1986, S. 9 – 23