Nanjuė (kin. 南越[1] arba kin. 南粤[2][3]) – senovės karalystė, kurią valdė Džao giminės kinų monarchai[4][5]. Į karalystę įėjo Guangdongas,[6] Guangsi,[6] Hainanas,[7] Honkongas,[7] Makau,[7] southern Fujian[8] ir centrinės bei šiaurinės Vietnamo dalys.[6] Nanjuę 204 m. pr. m. e. įkūrė buvęs činų dinastijos generolas Džao Tuo. Nanjuę pradžioje sudarė Nanhajus, Guilinas ir Siangas.

Nanjuė

 

204 m. pr. m. e. – 111 m. pr. m. e.
 

Location of {{{paprastas_pav}}}
Location of {{{paprastas_pav}}}
Nanjuės žemės didžiausio išsiplėtimo metu
Sostinė Panju
Valdymo forma Monarchija
Imperatorius arba karalius
 204–137 m. pr. m. e. Džao Tuo
 137–122 m. pr. m. e. Džao Hu
 122–113 m. pr. m. e. Džao Jingči
 113–112 m. pr. m. e. Džao Sing
 112–111 m. pr. m. e. Džao Dziande
Ministras pirmininkas
 130–111 m. pr. m. e. Liu Dzia
Istorija
 - Činų „sutaikinimo karas“ 218 m. pr. m. e.
 - Įkūrimas 204 m. pr. m. e. m.
 - Pirmoji duoklė Hanų dinastijai 196 m. pr. m. e.
 - Džao Tuo tampa imperatoriumi 183 m. pr. m. e.
 - Aulako užkariavimas 179 m. pr. m. e.
 - Antroji duoklė Hanų dinastijai 179 m. pr. m. e.
 - Hanai užkariauja Nanjuę 111 m. pr. m. e. m.
Gyventojai
 - 111 m. pr. m. e. 1 302 805 
Valiuta Ban Liang
Šiuo metu priklauso: Kinija
Vietnamas

196 m. pr. m. e. Džao Tuo ir hanų imperatorių Liu Bangą siejo vasaliniai santykiai. Nanjuė Hanų dinastijos buvo vadinama vasaline valstybe. 183 m. pr. m. e. santykiai tarp Nanjuės ir Hanų dinastijos santykiai suprastėjo, o Džao Tuo ėmė save tituluoti imperatoriumi, taip bandydamas suvienodinti Nanjuės ir Hanų dinastijos statusą. 179 m. pr. m. e. santykiai vėl pagerėjo ir Džao Tuo tapo vasalu, nors daugiau formaliu. Nanjuė išsaugojo autonomiją, o Džao Tuo iki pat mirties buvo tituluojamas imperatoriumi. Dinastija išsilaikė 93 metus, o Nanjuę valdė penkios monarchų kartos. 111 m. pr. m. e. į Nanjuę Hanų dinastija pasiuntė 100 000 karių būrį ir Nanjuė buvo nukariauta, joje įvedant Hanų valdžią.

Vietname Nanjuės valdovai vadinami Čjeu dinastija. Pavadinimas „Vietnamas“ (Việt Nam) yra kilęs iš Nam Việt, vietnamietiško žodžių junginio Nanyue tarimo.[9]

Šaltiniai redaguoti

  1. 司马迁 (1959). 史记·南越列传(卷113). 北京: 中华书局. pp. 2967–2977.
  2. 班固 (1962). 汉书·西南夷两粤朝鲜传(卷95). 北京: 中华书局. pp. 3837–3863.
  3. „Site of Southern Yue State“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2019 m. rugpjūčio 26 d.
  4. Wicks, Robert (2018). Money, Markets, and Trade in Early Southeast Asia: The Development of Indigenous Monetary Systems to AD 1400. p. 27. ISBN 9781501719479.
  5. Walker, Hugh (2012). East Asia: A New History. p. 107. ISBN 9781477265178.
  6. 6,0 6,1 6,2 Yang, Wanxiu; Zhong, Zhuo'an (1996). 廣州簡史. p. 24. ISBN 9787218020853.
  7. 7,0 7,1 7,2 南越国史迹研讨会论文选集. 2005. p. 225. ISBN 9787501017348.
  8. Xie, Xuanjun (2017). 中国的本体、现象、分裂、外延、外扩、回想、前瞻、整合. p. 57. ISBN 9781365677250.
  9. Shelton Woods, L. (2002). Vietnam: a global studies handbook. ABC-CLIO. p. 38. ISBN 1576074161.
Prieš tai:
Činų dinastija
An Zyng Vyng dinastija
Dinastijos Lingnanyje
204–111 m. pr. m. e.
Po to:
Hanų dinastija