Atverti pagrindinį meniu
Nabatėjų raštas
Signature Shudu Louvre AO4991.jpg
Tipas: abdžadas
Naudojamas kalbose: nabatėjų kalba
Rašymo kryptis: iš dešinės į kairę
Laikotarpis: II a. pr. m. e.- IV a.
ISO 15924:
Unicode:
Genealogija
Kilmė: Sinajaus raštas
 Finikiečių raštas
  Aramėjų raštas
   Nabatėjų raštas
Dukterinės sistemos: samariečių

Nabatėjų raštas – garsinis priebalsinis raštas (abdžadas), kilęs iš aramėjų rašto, nabatėjų etninės grupės naudotas užrašyti nabatėjų kalbai. Jis yra svarbus rašto istorijoje, kaip tiesioginis arabų rašto, dabar vienos plačiausiai pasaulyje naudojamų rašto sistemų, pirmtakas.

IstorijaKeisti

Nabatėjų raštas, kaip ir giminingos hebrajų, sirų, manichėjų rašto sistemos, išsivystė paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą kaip lokalus aramėjų rašto variantas. Jį perėmė ir savo kalbai užrašyti adaptavo arabai nabatėjai, atsikėlę į Užjordanę (dab. Jordanija) apie VI a. pr. m. e. Pradžioje jie naudojo aramėjų raštą, tačiau ilgainiui jis išsivystė į vietinę formą.

Nabatėjų raštas buvo plačiai naudojamas nabatėjų karalystėje. Svarbiausiose jos gyvenvietėse, kaip Petra, yra randama daug įrašų šiuo raštu. Po karalystės žlugimo II a. gausius monumentalius įrašus pakeitė trumpi įrašai supaprastinta, kursyvine rašto forma. Paskutiniai įrašai šiuo raštu aptinkami IV a.

Nabatėjų prekybinių ryšių dėka raštas paplito į Arabijos pusiasalį, perduotas vietinėms gentims. Apie V a. šios gentys ėmė naudoti savitą nabatėjų rašto atmainą – arabų raštą.

AbėcėlėKeisti

Kaip iš kitus Artimųjų Rytų abdžadus, nabatėjų raštą sudarė apie 22 raidės, su keliomis išimtimis naudotos priebalsiams užrašyti. Jos vadinamos finikiečių raidžių pavyzdžiu. Balsiai šiuo raštu nebuvo užrašomi, bet nuspėjami.

Aramėjų
raštas
Nabatėjų Pavadinimas Arabų
raštas
    Alefas ا/ء
    Betas ب
    Gimelis ج
    Daletas
    ه
    Vavas
    Zainas
    Hetas ح
    Tetas
    Jodas ي
    Kafas ﻛ/ك
    Lamedas ل
    Memas م
    Nunas ن
    Samechas
    Ainas ع
    ف
    Tsadė ص
    Kofas
    Rešas
    Šinas س، ش
    Tavas