Muodris Tenisonas
Gimė 1945 m. kovo 19 d.
Ryga, Latvijos TSR
Mirė 2020 m. rugsėjo 16 d. (75 metai)[1]
Ryga, Latvija
Sutuoktinis (-ė) Ilzė Tenisonė
Vaikai Juveris, Peteris, Ilzė
Veikla mimas, teatro režisierius, scenografas, teatro konsultantas
Žymūs apdovanojimai

2003 m. Gedimino ordinas

Muodris Tenisonas (latv. Modris Tenisons; 1945 m. kovo 19 d. Rygoje2020 m. rugsėjo 16 d. ten pat) – mimas, pantomimos meno pradininkas Lietuvoje bei Latvijoje. Savo karjerą pradėjo ir išgarsėjo Lietuvoje. Muodris taip pat buvo teatro režisierius, scenografas ir teatro konsultantas.

Biografija redaguoti

Muodris anksti neteko tėvo, todėl dar būdamas vaikas turėjo išmokti savarankiškumo įgūdžių. Mokyklą lankė Rygoje.

Mimo karjera redaguoti

Baigęs Taikomosios dailės mokyklą Rygoje, ketverius metus mokėsi pantomimos meno pas Robertą Ligerą. Tarnaudamas armijoje įsimylėjo lietuvaitę ir todėl emigravo į Lietuvą. 1966 m. Kaune, Lietuvoje, įkūrė pirmą profesionalią pantomimos trupę Sovietų Sąjungoje. Jis režisavo keletą profesionalių pantomimos ir radijo spektaklių, tarp jų Ecce homo! (1967 m.), Sapnų sapnai (1968 m.), Saugokit peteliškę! (1969 m.), XX amžiaus capriccio, 1970 m.), Koliažas, 1971 m.).[2] 1975 m. Valmieros dramos teatre (Latvija) pastatė G. Kuprevičiaus miuziklą Ugnies medžioklė su varovais. Tik po metų šio veikalo premjera įvyko Lietuvoje.[3]

Muodris buvo mylimas ir gerbiamas lietuvių, kurie jį laikė savotišku vietiniu Čarliu Čaplinu. Lietuvos vyriausybė 2003 m. Muodrį pagerbė Gedimino ordinu už indėlį į pantomimos meną. Jis daugelį metų buvo pensininkas, tačiau kaip dailininkas vis gaudavo naujų užsakymų.[4]

Asmeninis gyvenimas redaguoti

Po Romo Kalantos susideginimo Kaune, Muodris turėjo palikti Lietuvą ir grįžti į gimtąją Rygą.

Jis pergyveno savo žmoną Ilzę Tenisonę ir turėjo du sūnus – Juverį ir Peterį, kurie gyvena Anglijoje. Jis gyveno su savo dukra Ilze bei gyvenimo partnere ir asistente Simona Orinska. Palaidotas Rygos Matyso kapinėse (Matīsa kapi), šeimos kape.

Nuorodos redaguoti

  1. Mūžībā devies režisors un mākslinieks Modris Tenisons, Latvijas Sabiedriskie Mediji, 2020-09-16.
  2. Laura Blybaitė, Modris Tenisons, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-05-07. Nuoroda tikrinta 2020-09-16.
  3. Rima Pociūtė, Ugnies medžioklė su varovu Gyčiu Padegimu, Šiaurės Atėnai, 2014-10-17, Nr. 37, p. 3. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
  4. "The Lithuanian Mime School. Modris Tenisons. ". Nuoroda tikrinta 2010-10-06.