Giedrius Kuprevičius
| Giedrius Kuprevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1944 m. balandžio 8 d. Kaunas |
| Tėvas | Viktoras Kuprevičius |
| Sutuoktinis (-ė) | Gražina Kuprevičienė |
| Vaikai | Ieva |
| Veikla | kompozitorius, pedagogas |
| Partija | 1976-1989 m. SSKP |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | 1968 m. Lietuvos konservatorija |
Giedrius Antanas Kuprevičius (g. 1944 m. balandžio 8 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
BiografijaKeisti
Po vaikų muzikos mokyklos 1958–1962 m. mokėsi kompozicijos Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1962–1968 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurioje baigė kompozicijos klasę pas prof. Eduardą Balsį, įgijo kompozitoriaus ir specialių muzikinių teorinių disciplinų dėstytojo specialybes.[1]
Nuo 1957 m. kartu su tėvu Viktoru Kuprevičiumi (1901–1992), o nuo 1989 m. kartu su Juliumi Vilnoniu reguliariai skambina Kauno kariljonu. Nuolat koncertuoja respublikoje ir užsienyje. Skambino karilionais Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje. Redaguoja Lietuvos karilionams skirtą internetinį puslapį Asociacijos „Karilionierių gildija“ oficiali svetainė Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto.
1967–1975 m. dėstė J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1971–1982 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus sekretorius. 1980–1987 m. vadovavo Kauno valstybinio muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“. Koncertinės grupės „Žaliakalnio vilkai“ dalyvis. 1987–1988 m. Lietuvos televizijos (LTV) muzikos laidų redakcijos vyr. redaktorius, ilgą laiką vedė LTV laidas „Kontrapunktas“. 1988–1990 m. Lietuvos SSR kultūros ministro pirmasis pavaduotojas ir meno reikalų valdybos viršininkas.[2]
1990–1999 m. dėstė (docento pareigose) Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. 1992–1993 m. Kauno miesto savivaldybės vicemeras. 1998 m. paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. 2000 m. sausio 1 d. paskirtas KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Šias pareiga ėjo iki 2012 metų kovo 1 d. 2001 m. jo iniciatyva šiame universitete atidarytas Garso ir vaizdo menų technologijų katedra, kurį laiką veikė Kompiuterinės muzikos klubas. 2005 m. KTU radijo stoties „Gaudeamus“ įkūrėjas. Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos mokslų akademijos narys.
Vedęs, žmona Gražina dailiosios odos menininkė, duktė Ieva dailės mokytoja. Žentas skulptorius Andrius. Turi anūkus Marių ir Ugnių.
Pedagoginė veiklaKeisti
Vedė muzikos fakultatyvus Kauno medicinos akademijoje, Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Kauno politechnikos institute, dėstė aktoriniam kursui Vilniaus universitete, muzikinės improvizacijos kursą Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetuose. Skaityti arba skaitomi universitetiniai kursai: Muzikos estetika, Muzikos filosofija, Mistika muzikoje, Europos muzikos istorija, Lietuvos muzikos istorija, Menas ir civilizacija, Muzikos kalba.
Skaitė 200 paskaitų ciklą „Muzikiniai trečiadieniai“ visuomenei Kauno viešojoje bibliotekoje. Dalyvauja muzikiniuose festivaliuose, suvažiavimuose ir simpoziumuose. Nuolat domisi jaunimo muzikine veikla ir ją remia. Master-class vedėjas tarptautiniuose muzikiniuose jaunimo forumuose.
Išleido mokomąją knygą „Muzika teatre“, dvi esė knygas – „Atbuli metai“ ir „Juk pasakyta“. Nuo 1968 m. nuolat bendradarbiauja su Lietuvos spauda, rašo muzikinės publicistikos ir kultūrologijos klausimais žurnaluose „Muzikos barai“, „Santara“, „Nemunas“, dienraštyje „Kauno diena“ turėjo pastovią autorinę skiltį (nuo 1968 m.). Skelbia komentarus kultūros temomis LR programoje „Kultūros savaitė“.
KūrybaKeisti
Pilnas kūrinių sąrašas, publicistika ir virš 300 muzikos įrašų yra asmeninėje svetainėje.
ĮvertinimasKeisti
- 1978 m. Lietuvos komjaunimo premija
- 2003 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius [3]
- 2003 m. gruodžio mėn. – Įsimintiniausias Kauno menininkas – už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“
- 2004 m. „Bravo-2003“ apdovanojimas „Už nuopelnus lietuviškai pop kultūrai“[4]
- 2006 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija [5]
- 2010 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos aukso žvaigždė
- 2011 m. 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas [6][neveikianti nuoroda]
- 2013 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija [7]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Arvydas Karaška. Giedrius Kuprevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 441-442
- ↑ „Giedrius Kuprevičius (kompozitorius, publicistas)“. kamane.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-06-15.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=205777
- ↑ „Jubiliejiniai apdovanojimai pagal tradicinį scenarijų“. kauno.diena.lt. 2004-03-01. Suarchyvuota iš originalo 2016-06-15. Nuoroda tikrinta 2016-06-15.
- ↑ http://www.lks.lt/index.php?page=apdovanojimai
- ↑ Profesoriui Giedriui Kuprevičiui įteiktas garbingas Kauno miesto apdovanojimas
- ↑ LR Kultūros ministerijos informacija Archyvuota kopija 2013-12-17 iš Wayback Machine projekto.