Mtvakazis

Mtvakazis (Mthwakazi) – ikikolonijinės Afrikos valstybė gyvavusi XIX a. diddžiojoje dalyje dabartinės Zimbabvės teritorijos. Vakaruose valstybė yra dažniau žinoma ją sukūrusios tautos (ndebelių) pavadinimu: Ndebelė, Matabelė, Matabelelandas. Valstybės dinastija buvo vadinama Khumalo dinastija (Khumalo).

Mthwakazi Mtvakazis
buvusi karalystė
← 1840 – 1896   →
Location of
Sostinė	Bulavajas
Valdymo forma	monarchija
Nkosi
1857–1868	Mzilikazis
1868–1894	Lobengula
Era	Naujieji laikai
- Įkūrimas	1840 m., 1840
- Antrasis matabelių karas	1896 m.

Istorija

Lobengula, Mtvakazio karalius

Iki ndebelių atėjimo į Zimbabvės plynaukštę regioną valdė Rozvių karalystė. Tačiau ją nuo XVIII a. pabaigoje siaubė sausra, vidiniai genčių judėjimai bei puolimai iš kaimyninių šalių. Tuo pat metu į pietus nuo Rozvių imperijos (į pietus nuo Limpopo) konsolidavosi ngunių gentys, sukūrę savo valstybes Ndvandvę, Mtetva, o vėliau – Zulu karalystę. Šiuose įvykiuose atsidūrė ngunių Khumalo klanas, vadovaujamas Mzilikazi. Iš pradžių palaikęs Zulu valdovo Šakos pusę, vėliau Mzilikazis išvedė savo klaną (apie 20 tūkst. žmonių) į šiaurę, apie 1838 m. persikeldamas per Limpopo. Iš pradžių jis migravo į dab. Botsvanos teritoriją, vėliau į dab. Zambiją, kol apie 1840 m. iš šiaurės vėl migravo į pietus, t. y. į Rozvių valstybės teritorijas. Čia jis rado nusiaubtą karalystę, kurią prieš keletą metų buvo nusiaubusi kita ngunių grupuotė – Zvengendabos vadovaujami ngoniai.

Mzilikazis įsitvirtino netoli nuo Rozvių sostinės Danamombės, naujai įkurtoje gyvenvietėje, pavadintoje Bulavajo (tai reiškė „skerdynių vieta“) ir čia įkūrė savo karalystę. Iš čia jis kovojo su paskutiniuoju rozvių valdovu Čangamire Tohvečipe, kol jį galutinai nugalėjo 1857 m. Tuo metu khumalo klanas, jau vadinamas ndebeliais, jau turėjo kontrolę visoje buvusioje Rozvių imperijos teritorijose, t. y. apėmė beveik visą dabartinę Zimbabvę. Mzilikaziui pavyko sutvirtinti centrinę valdžią per ypač karingus būrius, kurie rezidavo įtvirtintose gyvenvietėse. Visa karalystė buvo paremta karine jėga ir agresija prieš vietos gyventojus (kalangus ir šonus).

Po Mzilikazio mirties 1868 m. karalystėje prasidėjo pilietinis karas dėl paveldėjimo, kuriame pergalę šventė Lobengula. Jis savo valdymo metu tiesiogiai susidūrė su augančiais europiečių interesais regione, kuriuos ypač domino aukso ištekliai. Mainais už gerovės prekes ir ginklus, jis pasirašė keletą kontroversiškų sutarčių su Britų imperija. Viena jų, 1888 m. Rudo koncesija, suteikė britų atstovui Sesiliui Rodui visas teises į karalystės mineralinius išteklius. Tai leido įkurti Britų Pietų Afrikos kompaniją ir sudarė prielaidas krašto kolonizacijai.

Šanganio mūšis pirmajame matabelių kare

1891 m. Britai užėmė šiaurines karalystės teritorijas (Mašonalandą). 1893 m. ndebelių įvykdyti žiaurumai prieš vietos gyventojus šonus tapo britams pretekstu užpulti Lobengulos karalystę, taip pradedant Pirmąjį matabelių karą. Nors jo metu Lobengulos pajėgos buvo apie 100 tūkst., o britų – vos 700 karių, britų pusėje buvo to meto modernios technologijos ir šaunamieji ginklai, dėl ko karas pasibaigė visiška britų pergale. Sunaikinus Bulavają, Lobengulai pavyko pabėgti, tačiau jau 1894 m. jis mirė neaiškiomis aplinkybėmis, palikdamas karalystę be valdovo.

Ndebelių ir šonų bei kalangų pasipriešinimas britams tęsėsi iki 1896 m., tačiau buvo galutinai nuslopintas, ir karalystės teritorijos inkorporuotos į Pietų Rodeziją.

Valdovai

• 1821 - 1868 Mzilikazi ka Mthsobana Khumalo
  • 1837 - 1839 Nkulumane ka Mzilikazi Khumalo (išrinktas karaliumi laikinai dingus Mzilikaziui)
  • 1868 - 1870 Mncumbathe ka Mzingeli Khumalo (regentas, valdęs iki įsitvirtinant Lobengulai)
• 1870 - 1894 Lopengule ka Mzilikazi Khumalo
  • 1894 - 1896 Mlugulu Khumalo (regentas)
  • 1896 Nyamanda ka Lopengule Khumalo (nepripažintas Britų vyriausybės)

Nuorodos

• Gray, Richard. The Cambridge History of Africa, Volume 4. Cambridge University Press.
• Msindo, Enocent. 2012. Ethnicity in Zimbabwe: Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860–1990. University of Rochester Press. p. 35-36.