Kaktikaulis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kaktikaulis (lot. os frontale) – neporinis galvos griaučių smegeninės dalies kaulas. Tai netaisyklingos formos kaulas, kuris priekinėje dalyje yra lygus, o užpakalinėje dalyje – reljefinis. Kaktikaulyje skiriamas žvynas (squama frontalis), dvi akiduobinės ir nosinė dalys.
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Kaktikaulio žvynas redaguoti
Žvynas – kaktikaulio viršutinė dalis. Žvynas turi tris paviršius: išorinį (facies externa), vidinį (facies interna) ir smilkininį (facies temporalis). Išorinį nuo vidinio paviršiaus skiria momeninis kraštas, juo kaktikaulis susijungia su momenkauliu. Išorinį paviršių nuo akiduobinės srities skiria viršakiduobinis kraštas, jo medialinėje pusėje yra dvi įlankos: kaktinė, incisura frontalis, ir viršakiduobinė, incisura supraorbitalis. Jei įlankų kraštai suaugę, tuomet įlankas vadiname angomis, atitinkamai, foramen frontale et foramen supraorbitale. Priekinį ir smilkininį paviršius skiria smilkinio linija, linea temporalis. Ši linija kartu su viršakiduobiniu kraštu pereina į skuostinę ataugą, processus zygomaticus, kuri jungiasi su skruostakauliu.
Labiausiai išlinkusi žvyno išorinio paviršiaus vieta vadinama kaktos gumburu arba pakyla, tuber frontale, s. eminentia frontalis. Žemiau gumburų iškyla du pailgi dariniai – antakių lankai, arcus superciliaris, tarp kurių yra tarpantakis, glabella. Per vidinio paviršiaus vidurį driekiasi viršutinio strėlinio ančio vaga, sulcus sinus sagittalis superioris, kuri priekyje pereina į kaktinę skiauterę, crista frontalis, o ši baigiasi akląja anga, foramen caecum. Žvyno apačioje, jo viduryje, yra tuštuma – kaktinis antis, sinus frontalis, perpus perskirtas kaktinių ančių pertvaros, septum sinuum frontalium.
Akiduobinė dalis redaguoti
Akiduobinės dalies, pars orbitalis, dvi plokšteles skiria akytkaulinė įlanka, incisura ethmiodalis, į kurią įsistato akytkaulio plokštelė. Akiduobinės dalies užpakalinis kraštas jungiasi su pleištakaulio mažuoju sparnu, todėl vadinamas pleištakauliniu kraštu, margo sphenoidalis. Į akiduobę atsigręžusio akiduobinio paviršiaus, facies orbitalis, vidinėje pusėje gali būti skridininis dyglys, spina trochlearis, ir skridininė duobė, fovea trochlearis. Šio paviršiaus šoninėje pusėje, tuoj po skruostine atauga, galima apčiuopti ašarų liaukos duobę, fossa gladulae lacrimalis.
Nosinė dalis redaguoti
Nosinės kaktikaulio dalies karpytas apatinis kraštas, margo nasalis, jungiasi su nosikauliais ir viršutinių žandikaulių kaktinėmis ataugomis, jame kyšo nosinis dyglys, spina nasalis, ir kaktikaulio ančio atvara, apertura sinus frontalis.
Kaulo kaulėjimas redaguoti
Kaktikaulis plėtojasi iš dviejų kaulėjimo taškų, kurie septintą gemalo raidos savaitę užsimezga jungiamojo audinio plėvėje abiejuose antakių lankuose. Kaulėjimas plinta į viršų ir taip formuojasi kaktikaulio žvynas. Kaulėja ir į apačią, taip susidaro akiduobinė ir nosinė kaulo dalis. Kartais dar pasitaiko papildomas nosinio dyglio kaulėjimo židinys. Naujagimio kaktikaulis dar esti sudėtas iš dviejų pusių, kurias jungia siūlė, vėliau abi pusės susilieja: procesas prasideda antrą gyvenimo mėnesį ir baigiasi septintais metais. Kartais kaktinė siūlė (lot. Sutura frontalis persistens), išlieka ir suaugusio žmogaus kaukolėje. Šis reiškinys vadinamas metopizmu. Įvairių populiacijų jo dažnumas svyruoja, kartais pasiekia net 14 proc. , tarp lietuvių – 8,3 proc.
Kaulo orientavimas redaguoti
Išgaubtą paviršių nukreipkite nuo savęs ir viršakiduobinius kraštus nukreipkite į apačią.
Naudota literatūra redaguoti
„Žmogaus anatomija 1“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2008