Baltoji kielė
Motacilla alba | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baltoji kielė (Motacilla alba) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Motacilla alba Linnaeus, 1758 |
Baltoji kielė (Motacilla alba) – kielinių (Motacillidae) šeimos paukštis.
Paplitimas
redaguotiPaplitusi Europoje, Azijoje (nuo šiaurės Sibiro iki pietų Kinijos, Mianmaro, Asamo, pietų Tibeto, Tuvos, Altajaus, Užkaukazės, Sirijos), Afrikoje (visoje išskyrus Sacharą), Aliaskos pakrantėse.
Žiemoja pietų Europoje ir Azijoje, Afrikoje.
Lietuvoje dažna rūšis. Atskrenda kovo mėn., išskrenda spalio mėn. Čia paplitęs porūšis Motacilla alba alba.
Lietuvoje kasmet peri 350 000-450 000 porų.
Išvaizda
redaguotiViršugalvis, gerklė ir krūtinės priekis juodi, nugara šviesiai pilka. Uodega juoda, jos kraštinės plunksnos baltos. Kakta, galvos šonai ir pilvas balti. Snapas ir kojos juodi. Patelės apdare juodos spalvos mažiau kaip patino. Poilsio apdaru gerklė balta, pagurklyje juoda juostelė. Jaunikliai už suaugusius pilkesni, kakta tamsi, antuodegis juosvas. Baltoji kielė yra apie 18 centimetrų ilgio ir sveria apie 25 gramus. Kojos ilgos.
Elgsena
redaguotiGyvena prie gyvenviečių, paupiuose, prie ežerų. Lizdą krauna pastogėse, malkų krūvose, uoksuose. Deda 5-6 kiaušinius, išmargintus pilkais taškeliais. Peri 12-14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 14-15 dienų. Išveda dvi vadas.
Mityba
redaguotiMinta musėmis, uodais, sparvomis, vabalais, vikšrais, sliekais. Maistą gaudo ore, ieško dirvos paviršiuje, seklumose. Tai naudingas kenkėjų naikintojas.
Folkloras
redaguotiTautosakoje baltoji kielė yra vienas iš pavasario simbolių, siejamas su sniego, ledų tirpimu, kadangi atskrenda, anksti pavasarį dar tik pradėjus tirpti sniegui. Liaudyje vadinama ledspira, kielele, žiląja kiele[1].
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.