Moisiejus Kopelmanas

Moisiejus (Michailas) Kopelmanas (1895 m. gegužės 7 d.^[1] Kaune – 1945 m. rugsėjo 27 d.^[2] Taišete) – Lietuvos verslininkas, finansininkas. Lazario Kopelmano brolis.

Biografija redaguoti

Gimė II gildijos pirklio Simcho Kopelmano (1861–1912) šeimoje. 1913 m. baigė Kauno grafo Platovo vyrų gimnaziją. 1913–1914 m. Heidelberge studijavo filologiją, 1915–1919 m. Petrogrado universitete – teisę. 1919–1922 m. – Prekybos ir pramonės ministerijos Draudimo skyriaus vedėjas.^[3] 1922–1940 – akcinės apdraudimo bendrovės „Lietuvos Lloydas“ direktorius ir valdybos narys, ketvirtajame dešimtmetyje taip pat vienas iš akcinės draudimo draugijos „Lietuva“, Lietuvos komercijos banko valdytojų, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Draudimo įstaigų sekcijos valdybos narys. 1927 m. vedė teatro aktorę Jevgeniją Gidoni su kuria 1928 m. susilaukė sūnaus Dmitrijaus.

Antro pasaulinio karo metu – Kauno geto Seniūnų tarybos narys ir žydų policijos viršininkas. Abi šias pareigas ėjo nuo 1941 rugpjūčio mėn. iki 1944 sausio mėn.^[4]

1944 rugsėjo 4 d. NKGB suimtas, kalintas Kauno kalėjime. 1944 gruodžio 13 d. Kauno įgulos Karo tribunolo nuteistas penkiolikai metų katorgos. 1945 rugsėjo 27 d. mirė Taišeto lageryje.

Literatūra redaguoti

Lietuvos prekybos, pramonės ir finansų veikėjų albumas. – Kaunas, 1929, p. 47, iliustr.
Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. – Kaunas, 1933, p. 420.

Garfunkel, Leib. Kovna ha-Yehudit be-Hurbanah. – Jerusalem, 1959.
Toliušis, Zigmas. Mano kalėjimai. – V., 1991, p. 90–91.
Trunk, Isaiah. Judenrat: the Jewish councils in Eastern Europe under Nazi occupation. Lincoln, 1996, p. 20.
Littman, Sol. War criminal on trial: Rauca of Kaunas. – Toronto, 1998, p. 70, 81–82, 86.
Tory, Avraham. Kauno getas: diena po dienos. – V., 2000, p. 13, 14, 16, 32, 53, 58, 133, 139, 140, 143–145, 148, 150, 164, 165, 177, 190, 197, 208, 209, 241, 270, 271, 274, 277, 289, 293–295, 298–302, 349, 357–359, 363, 409, 440, 462.
Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947: K-S. – V., 2002, p. 183.
Klaipėdos apdraudimo akcinė bendrovė. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Antras tomas. – V., 2003, p. 155.
Gyvenimą dovanojusios širdys… : Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo ceremonija, Vilnius, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai 2005 m. rugsėjo 23 d. Archyvuota kopija 2017-02-02 iš Wayback Machine projekto. – V., 2005, p. 9.
Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – V., 2007, p. 212.
Dieckmann, Christoph. Deutsche Besatzungspolitik in Litauen, 1941–1944, 2 t. – Göttingen, 2011, p. 931, 940–941, 955, 1057, 1062.
Die Verfolgung und Ermordung der europäischen Juden durch das nationalsozialistische Deutschland 1933–1945. Band 7: Sowjetunion mit annektierten Gebieten I. – München, 2011, p. 577, 662.
The clandestine history of the Kovno Jewish ghetto police / by anonymous members of the Kovno Jewish ghetto police. – Bloomington, 2014, p. XV, 19–20, 36, 43, 45, 48–49, 57, 71, 78–79, 188, 198, 271, 315–316, 359.
Hayes, Peter. Why? Explaining the Holocaust. New York, 2017, p. 201.
Drėmaitė, Marija. Arno funkcionalizmas: architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba. Kaunas, 2022, p. 181, 182, 220.

Šaltiniai redaguoti

↑ LVIA, f. 1226, ap. 1, b. 1302, l. 41a-42, & 107.
↑ LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11236/3, t. 2, l. 102 ap.
↑ LCVA, f. 387, ap. 2, b. 364.
↑ Bubnys, Arūnas. Kauno ir Vilniaus getų žydų policija (1941–1944 m.) // Genocidas ir rezistencija, 2005, № 1, p. 68.

Kauno geto policijos viršininkas M. Kopelmanas (centre) ir jo pavaduotojai J. Zupovičius (kairėje) ir J. Abramovičius

Nuorodos redaguoti

[1] LVIA, f. 1226, ap. 1, b. 1302, l. 41a-42, & 107.

[2] LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11236/3, t. 2, l. 102 ap.

[3] LCVA, f. 387, ap. 2, b. 364.

[4] Bubnys, Arūnas. Kauno ir Vilniaus getų žydų policija (1941–1944 m.) // Genocidas ir rezistencija, 2005, № 1, p. 68.

[1]

[2]

[3]

[4]