Mindaugas Venslauskas
| Mindaugas Saulius Venslauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1933 m. liepos 3 d. Endriejavas, Klaipėdos r. |
| Tėvai | Juozas Venslauskas, Stanislava Ruškytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elvyra Niemcaitė |
| Vaikai | sūnus Saulius, dukra Goda Izabelė |
| Veikla | mokslininkas, pedagogas (biologas, biofizikas) |
| Sritis | gamtos mokslai |
| Organizacijos | [Kauno medicinos akademija (KMA), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)] |
| Pareigos | docentas, profesorius, vyr. mokslo darbuotojas |
| Išsilavinimas | biologas, biofizikas, gamtos mokslų daktaras |
| Alma mater | Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) valstybinis universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1970 m. Aukštojo mokslo ministerijos medalis už pedagoginę-mokslinę veiklą vystant biofiziką KMA, 1996 m. medalis už darbą VDU atkūrimo taryboje, 1997 m. aukso medalis už darbą VDU atkuriamajame senate, 2004 m. sidabro medalis už nuopelnus VDU. | |
Mindaugas Saulius Venslauskas (g. 1933 m. liepos 3 d. Endriejave, Klaipėdos r.) – Lietuvos biologas, biofizikas, gamtos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Nuo 2017 m. VDU asocijuotas profesorius emeritas.
Biografija redaguoti
1956 m. baigė Leningrado A.Ždanovo valstybinį universitetą, kuriame 1964 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Jutimo sistemų jaudinimo adekvatiškumo efekto paaiškinimas matematiniu modeliu“.[1] 1993 m. Lietuvos mokslo taryba disertaciją nostrifikavo suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.
1956-1989 m. dirbo Kauno medicinos akademijos Biologijos katedroje asistentu, docentu, katedros vedėju. 1963 m. su rektoriaus prof. Z. Januškevičiaus pritarimu įkūrė medicininės biofizikos skyrių.
1989–1995 m. iniciatyviai dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą (VDU). 1989–1991 m. atkūrimo tarybos narys, 1991–1995 atkuriamojo senato narys.[2]. VDU Gamtos mokslų fakulteto atkūrimo pradininkas. 1990–1994 m. Biologijos fakulteto dekanas, 1996–1997 m. Aplinkotyros fakulteto dekanas. 1990–2000 m. – Biologijos katedros vedėjas.[3] 1998 įkūrė Lietuvos biofizikų asociaciją. 2000 m. ikūrė Biofizikinių tyrimų grupę, parengė 6 biomedicininių mokslų daktarus. 2000-2017 profesorius, vyr. mokslo darbuotojas. Dėstė bendrąją biologiją, biofiziką, neurofiziologiją, ekosistemų analizę.
Mokslinė veikla redaguoti
Membranų biofizikos ir ląstelės biofizikos klausimai. Kartu su bendradarbiais tiria impulsinių elektrinių ir ultragarsinių laukų poveikio ląstelių membranoms mechanizmą ir šių metodų taikymą, įstumiant priešvėžinius vaistus į ląsteles bei navikus. Be to, tyrė netiesinius autosvyravimus jūros hidroidų kolonijose bei informacijos kodavimo mechanizmą neuronų tinkluose. Aukščiau minėtoje problematikoje paskelbė virš 40 mokslinių publikacijų anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Parašė du vadovėlius.
Bibliografija redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos mokslo potencialas Archyvuota kopija 2014-05-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ "Veidas", 2017 m. vasaris, 30-33 psl.
- ↑ Gamtos mokslų fakultetas 1990-2010 Archyvuota kopija 2011-05-21 iš Wayback Machine projekto.. K.: Vytauto Didžiojo universitetas, 2011, 36 psl. [žiūrėta 2011 m. gegužės 28 d.]