Milda Šalaševičienė
Milda Šalaševičienė | |
---|---|
Milda Šalaševičienė darbe | |
Gimė | 1934 m. rugsėjo 19 d. Klabiniuose |
Mirė | 2017 m. liepos 20 d. (83 metai) Vilniuje |
Palaidotas (-a) | Saulės kapinėse, Vilniuje |
Tėvas | Stasys Kazlauskas |
Motina | Eugenija Armalaitė-Kazlauskienė |
Sutuoktinis (-ė) | Kęstutis Karpavičius 1958-1964, Jonas Kazimieras Šalaševičius 1966 |
Vaikai | dukros Aušra, Saulė |
Veikla | chemikė-inžinierė, racionalizatorė, išradėja, gamybininkė |
Sritis | silikatų, betono, statybinių medžiagų chemija |
Organizacijos | 3-čios Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos |
Pareigos | Cheminės laboratorijos vadovė |
Alma mater | Vilniaus universitetas, Chemijos fakultetas |
Milda Šalaševičienė (1934 m. rugsėjo 19 d., Klabiniai, Ukmergės rajonas – 2017 m. liepos 20 d. Vilnius) – Lietuvos chemikė, išradėja-racionalizatorė, gamybininkė.
Biografija
redaguoti1953 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus mergaičių 2-ją gimnaziją (dabar Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija). 1958 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr. 3 Cheminės laboratorijos vadove. Dirbdama gamykloje sukūrė eilę inovatyvių technologijų silikatų, betono ir gelžbetoninių konstrukcijų chemijos srityje, aprobavo savo išradimus ir dalyvavo jų gamybos procese. Parengė ir pritaikė gamyboje naujo, atsparaus šalčiui betono gaminimo technologiją naudodama ypatingus priedus – oro įsiurbėjus. Kartu su statybininkais tiekė šį betoną Vilniaus televizijos bokšto statybai. Sukūrė dekoratyvų gelžbetonio konstrukcijų padengimo būdą atidengtos grūdėtos faktūros elementais. Ši technologija buvo naudota statant LSSR valstybinio Plano komiteto pastatą, viešbučius „Turistas“, „Lietuva“, Klaipėdos žvejų ligoninę ir kt. Išrado ir naudojo gamyboje: inovatyvią cemento kietinimo technologiją paremta įvairių priedų ir dekstrino klijų naudojimu, dekoratyvias grindų plyteles su marmuro elementais (pvz. Vilniaus parodų rūmų vidinis kiemas).
Šaltiniai
redaguoti- Н. Романович Международный год женщины. Исполнение желаний. (очерк) 1975 г. Вильнюский завод ЖБК-3