Mikytų piliakalnis (Šakiai)
- Apie gynybinį kompleksą Skuodo rajone skaitykite Mikytų piliakalnis
Mikytų piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Šakių rajonas | ||
Seniūnija | Lekėčių seniūnija | ||
Aukštis | 15 m | ||
Plotas | 16x12 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
Žvalgytas | 1960 | ||
Registro Nr. | /24679, 24751, 3272/A1492K[1] |
Mikytų piliakalnis su gyvenviete, Smailakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24751) Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Mikytų, Lekėčių seniūnija. Pasiekiamas keliu Pavilkijys – Zapyškis, yra 50 m į dešinę vakaruose nuo kelio, už 350 m nuo Mikytų kapinių kairėje; piliakalnio rytinėje papėdėje stovi sodyba.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto kyšulyje, suformuotame daubų. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 16x12 m dydžio, kiek žemesniu rytiniu galu. Jos vakarų gale supiltas 0,8 m aukščio, 11 m pločio pylimas 1,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 15 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, pradeda užaugti krūmais, aikštelė dirvonuoja. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 5800 m².
Gyvenvietė
redaguotiĮ vakarus ir rytus nuo piliakalnio, 16 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. 500 m į rytus nuo piliakalnio yra X a. – XII a. Mikytų kapinynas, tyrinėtas 1967 ir 2001 m.
Tyrimai
redaguoti1960 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[2]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Žemosios Panemunės piliakalnis 7 km Joginiškių piliakalnis 11 km |
Jaučakių piliakalnis 2 km | ||||||||||
|
|||||||||||
Klepų piliakalnis 42 km | Šėtijų piliakalnis 2 km | Jadagonių piliakalnis 3 km |
Pastaba:Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Objekto Nr. 24751 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 109 (Nr. 443)