Mikalojus Novikas
| Mikalojus Novikas | |
|---|---|
| Gimė | 1940 m. balandžio 19 d. Vilnius |
| Mirė | 2022 m. gruodžio 11 d. (82 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena |
| Vaikai | Artūras, Ingrida |
| Veikla | kompozitorius, muzikos pedagogas |
| Alma mater | Lietuvos konservatorija (1963) |
| Žinomas (-a) už | Estradinę muziką |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Mikalojus Novikas (1940 m. balandžio 19 d. Vilniuje – 2022 m. gruodžio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, muzikos pedagogas. Populiarių estradinės muzikos kūrinių autorius, daugelio pramoginių dainų konkursų žiuri pirmininkas, narys.[1][2] Sūnus – kompozitorius, džiazo atlikėjas Artūras Novikas.
Biografija
redaguoti1956 m. baigė Vilniaus 3-ąją vidurinę mokyklą. 1954–1958 m. mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, kur Jurgio Gaižausko klasėje mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos. 1963 m. baigė Lietuvos konservatoriją (Antano Račiūno kompozicijos klasę).
1960–1982 m. dėstė teorines disciplinas Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, 1985–1993 m. buvo jos direktorius. Kartu 1968–1992 m. dirbo pedagoginį darbą ir Lietuvos konservatorijoje.
1982–1985 m. buvo Vilniaus kultūros mokyklos direktorius. 1993–2005 m. dėstė teorines disciplinas Vilniaus konservatorijoje, 1993–1998 m. vadovavo šiai mokymo įstaigai. 2001–2002 m. dirbo muzikos pedagogu Vievio meno mokykloje.
1967 m. tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos nariu. 1966–1968 m. buvo Lietuvos radijo laidų apie džiazą vedėjas.
1963 m. sukūrė šeimą. Žmona Irena Kudabaitė – chorų diridentė, vokalo pedagogė. Išaugo du vaikai: sūnus Artūras (g. 1965 m.) ir duktė Ingrida (g. 1968 m.).[3]
Kūryba
redaguotiM. Novikas parašė apie 500 skirtingų žanrų kūrinių.[2] Kūrė pjeses fortepijonui, romansus, kūrinius chorams, liaudies instrumentų orkestrams, estradiniams ansambliams.
Kompozitorius labiausiai žinomas savo estradinėmis dainomis, buvo daugelio populiarių pramoginių dainų autorius („Žalioj stotelėj“, „Putinai“, „Gera“, „Devynbalsė“ pagal Antano Saulyno žodžius). Jo kūryboje skamba rumbos, sambos, tango ritmai, svingo ir džiazo muzikos elementai. Sukūrė pirmąją lietuvišką bosanovą („Pavasariška kelionė“ pagal Petro Gaulės žodžius, 1964).[2]
M. Noviko dainos išleistos įvairiuose rinkiniuose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Moldavijoje, Armėnijoje, Lenkijoje). Dainas atliko Stasys Liupkevičius, Janina Miščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė, Aleksas Lemanas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, operos solistai Rimantas Siparis, Romanas Marijošius, Leonidas Muraška, taip pat užsienio estrados artistai – Liudmila Senčina, Sofija Rotaru, Tynas Miagis, Jakas Joala ir kt.
Be autorinių plokštelių, kasečių, 1972 m. išleistas albumas „Mikalojaus Noviko estradinės dainos", siekęs 100 tūkst. vienetų tiražą.[2] Surengė apie 350 autorinių koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.[4]
Kiti kūriniai:[1]
- Fortepijoninis trio (1958)
- Styginių kvartetai (1958, 1961)
- 3 romansų ciklas (pagal Algimanto Baltakio žodžius, 1961)
- Simfonijetė (1962)
- Uvertiūra (1964)
- Sonatina giocosa smuikui ir fortepijonui (1966)
Įvertinimas
redaguoti- Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1990)
- Metų geriausias lengvosios muzikos kompozitorius (2001)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Mikalojus Novikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Lietuvos muzikos informacijos centras. Mikalojus Novikas mic.lt
- ↑ Mikalojus Novikas muzikusajunga.lt
- ↑ Netekome kompozitoriaus Mikalojaus Noviko lks.lt 2022-12-12
Nuorodos
redaguoti- Mūza ant peties. Prisimename kompozitorių Mikalojų Noviką lrt.lt/mediateka