Atverti pagrindinį meniu
Mielkiemis
Kalininas

vok. Mehlkehmen
rus. Калинино
Mielkiemis.JPG
Fermų griuvėsiai Mielkiemyje

Mielkiemis
Kalininas
54°26′43″š. pl. 22°34′20″r. ilg. / 54.4453901°š. pl. 22.5720978°r. ilg. / 54.4453901; 22.5720978 (Mielkiemis)Koordinatės: 54°26′43″š. pl. 22°34′20″r. ilg. / 54.4453901°š. pl. 22.5720978°r. ilg. / 54.4453901; 22.5720978 (Mielkiemis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Nesterovo rajonas
Įkūrimo data: 1539 m. (paminėtas)
Pašto kodas: 238024
Tel. kodas: +7 401 44
Tinklalapis: www.admnesterov.ru

Mielkiemis arba Kalininas (vok. Mehlkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Birkenmühle, nuo 1945 m. rus. Мелькемен, nuo 1946 m. rus. Калинино, Nesterovo rajonas, Kaliningrado sritis) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietės kaimas [1][2][3] 9 km į vakarus nuo Vištyčio ežero ir 9 km į rytus nuo Tolminkiemio, Pisos upės pakrantėje.

Turinys

IstorijaKeisti

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. [4] Pirmą kartą paminėtas 1539 m. Mylkeym, 1564 m. – Milkiem. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities kaimas. [5]

1692 m. įkurta evangelikų liuteronų parapija, 1705 m. (ar 1706 m.) pastatyta bažnyčia, po 1945 m. paversta sandėliu, nuniokota. Nuo XIX a. Mielkiemyje veikė pradinė mokykla.

XIX a. pradžioje gyveno 299, 1939 m. – 1076 žmonės. XIX a. pabaigoje per Mielkiemį nutiestas geležinkelis TolminkiemisŽydkiemis. Bažnytkaimyje veikė viešbutis, 4 užeigos namai su krautuvėmis, kepykla, taupomoji kasa, odos dirbinių krautuvė, 2 kalvės, malūnas, spirito varykla, kirpykla, dirbo gydytojas, vaistininkas. 1937 m. prijungti Mažieji Lenkmeškiai (nuo 1938 m. Kleinbirkenmühle) ir Mėsėdai. Po 1945 m. Mielkiemis nuniokotas. 1946–2008 m. Kalinino apylinkės (Калининский cовет) centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Stalupėnų apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Kalinino apylinkė
Nesterovo rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietė
Nesterovo municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 1939 m.
1885 m. 1905 m. 1910 m.[6] 1933 m.[7] 1939 m.
711 647 670 842 1 076


LietuviaiKeisti

Daug Mielkiemio lietuvininkų mirė per 17091711 m. didijį marą ir badą. Iki 1736 m. apsigyveno vokiečių kolonistų; XIX a. lietuvininkai ėmė vokietėti: 1848 m. iš 5486 parapijiečių lietuviškai kalbančių užrašyta 1050 (19,1 %), 1870 m. – 500 (7,8 %), 1897 m. – 54 (0,9 %).

Čia kunigavo lietuviškus pamokslus sakę lietuvių raštijos darbuotojai: 16921708 m. Jonas Berentas, 17111717 m. G. F. Pušys, 1718 m. – 1725 m. Jurgis Adomas Meisneris, 17361753 m. Petras Gotlibas Milkus, 17531755 m. T. G. Milkus (Mielcke), 17761788 m. Danielius Frydrichas Milkus. Pamaldos lietuvių kalba laikytos keturis kartus per metus, po 1921 m. jų atsisakyta.[8]

ApylinkėKeisti

Kalinino apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:[9][10]

Dabartinis pavadinimas Rusiškai Vokiškai Lietuviškai Buvusių kaimų koordinatės
Andrejevka Андреевка Klein Schwentischken, nuo 1938 m. Kleinschanzenort Šventiškės 54°25′00″ š. pl. 22°31′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.51667°r. ilg. / 54.41667; 22.51667 (Šventiškės)
Borovikovas Боровиково Szinkuhnen, nuo 1938 m. Schenkenhagen Šinkūnai
Gončiarovka Гончаровка Girnischken, nuo 1938 m. Lichtentann Girniškės 54°27′00″ š. pl. 22°37′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.61667°r. ilg. / 54.45000; 22.61667 (Girniškės)
Iljinka Ильинка Gut Disselwethen, nuo 1938 m. Disselberg Disvietai 54°29′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg. / 54.48333°š. pl. 22.53333°r. ilg. / 54.48333; 22.53333 (Disvietai)
Iljinskojė Ильинское Gut Kassuben Košūbai
Jakovlevka Яковлевка Pellkawen, nuo 1936 m. Pellkauen, nuo 1938 m. Pelkaviai 54°22′00″ š. pl. 22°40′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.66667°r. ilg. / 54.36667; 22.66667 (Pelkaviai)
Jemeljanovka Емельяновка Groß Schackummen, nuo 1938 m. Gut Groß Eichkamp Šakumai
Lesistojė Лесистое Nassawen Nesavai
Majakas Маяк Dobaue Dobava 54°22′00″ š. pl. 22°43′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.71667°r. ilg. / 54.36667; 22.71667 (Dobava)
Malo Zadorožnojė Мало-Задорожное Germingkehmen, nuo 1938 m. Germingen Germinkiemis 54°27′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.53333°r. ilg. / 54.45000; 22.53333 (Germinkiemis)
Prioziornojė Приозёрное Groß Kallweitschen, nuo 1938 m. Kornberg Kalvaičiai 54°27′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.68333°r. ilg. / 54.45000; 22.68333 (Kalvaičiai)
Pugačiovas Пугачёво Groß Schwentischken, nuo 1938 m. Schanzenort Šventiškiai
Repinas Репино Egglenischken, nuo 1938 m. Tannenmühl Egleniškiai 54°28′00″ š. pl. 22°33′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 22.55000°r. ilg. / 54.46667; 22.55000 (Egleniškiai)
Rybinas Рыбино Wyszupönen, nuo 1938 m. Kaltensee Vyžupėnai 54°25′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.68333°r. ilg. / 54.41667; 22.68333 (Vyžupėnai)
Šachtnojė Шахтное Groß Grigalischken, nuo 1938 m. Ellerbach Grigališkiai 54°27′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.63333°r. ilg. / 54.45000; 22.63333 (Grigališkiai)
Uvarovas Уварово Ribbenischken, nuo 1938 m. Ribbenau Ribiniškiai
Voikovas Войково Krajutkehmen, nuo 1938 m. Dürrfelde Krajutkiemis 54°25′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.63333°r. ilg. / 54.41667; 22.63333 (Krajutkiemis)
Zadorožnojė Задорожное Girnuhnen, nuo 1938 m. Rehbusch Girniūnai
Zarečnojė Заречное Groß Lengmeschken, nuo 1938 m. Lengen Lenkmeškiai 54°31′00″ š. pl. 22°34′00″ r. ilg. / 54.51667°š. pl. 22.56667°r. ilg. / 54.51667; 22.56667 (Lenkmeškiai)
Zaslonovas Заслоново Szittkehmen, nuo 1938 m. Wehrkirchen Žydkiemis
Znamenka Знаменка Leegen Lėgiai

Žinomi žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Паспорт муниципального образования „Чистопрудненское сельское поселение“
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  4. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 23
  5. Mielkiemis GenWiki
  6. Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  7. Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  8. Albertas Juška, Martynas PurvinasMielkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 48 psl.
  9. Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
  10. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937

NuorodosKeisti