Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Michailas Kargeris
rus. Михаил Каргер
Gimė: 1903 m. gegužės 30 d.
Kazanė
Mirė: 1976 m. rugpjūčio 26 d. (73 metai)
Leningradas
Veikla: rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas
Organizacijos: Leningrado universitetas
Pareigos: profesorius
Alma mater: Leningrado universitetas
Žymūs apdovanojimai:

1952 m. – Stalino premija

Michailas Kargeris (rus. Михаил Константинович Каргер, 1903 m. gegužės 30 d. Kazanė1976 m. rugpjūčio 26 d. Leningradas, palaidotas Kazanėje) – rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas.

BiografijaKeisti

1927 m. baigė Leningrado universitetą, 1959 m. istorijos mokslų daktaras.

Nuo 1925 m. Leningrado universiteto mokslo darbuotojas, dėstytojas, 1943-1974 m. Meno istorijos katedros vedėjas, nuo 1949 m. profesorius. Nuo 1929 m. dirbo ir TSRS mokslų akademijos archeologijos instituto Leningrado skyriuje, 1953-1974 m. slavų ir rusų archeologijos sektoriaus vadovas, 1964-1971 m. direktorius.

Mokslinė veiklaKeisti

Tyrinėjo senovės rusų kultūrą, architektūrą, rankraščius, senovės slavų miestus. Vadovavo archeologinėms ekspedicijoms ir restauravimo darbams Kijeve, Chmelnyckio Perejaslave, Haliče, Polocke, Naugarde, Turove, Iziaslavlyje, iš viso apie 20 miestų.[1]

BibliografijaKeisti

  • Senosios Rusios kultūros istorijos (История культуры Древней Руси), redaktorius ir vienas autorių, 2 t. 1948–1951 m. m.
  • Senasis Kijevas (Древний Киев) т. 1–2, М. – Л., 1958–1961 m.
  • Didysis Naugardas (Новгород Великий), М. – Л., 1961 m.
  • Senojo Smolensko architektūra XII a.-XIII a. (Зодчество древнего Смоленска XII–XIII вв.), Л., 1964 m.

ĮvertinimasKeisti

LiteratūraKeisti

  • Вагнер Г. К., Кирпичников А. Н., К 60-летию М. К. Каргера. // Советская археология, 1963, № 4.
  • Калитина Н. Н. О Михаиле Константиновиче Каргере // Искусство Древней Руси и его исследователи . СПб. 2002.
  • Булкин Вал. А. Воспоминания о М. К. Каргере // Искусство Древней Руси и его исследователи . СПб. 2002. С. 279–283

ŠaltiniaiKeisti

  1. Michailas Kargeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 422 psl.