Miško atkūrimas
Miško atkūrimas – iškirsto, nualinto arba savaime sunykusio miško atželdinimas. Tai gali būti natūralus procesas, kai miškui leidžiama susiformuoti savaime, arba tikslingi mišką prižiūrinčių įstaigų arba pavienių asmenų darbai. Pastarieji apima miškų sėklininkystę, sodmenų išauginimą, dirvos paruošimą, želdinių priežiūrą ir jų apsaugą.[1] Tikslingas miško atkūrimas gali būti derinamas su natūraliu.
Miškai atkuriami siekiant užtikrinti medienos ar kitų miško išteklių gavybos tęstinumą, išsaugoti miško ekosistemą, kovoti su klimato kaita arba oro tarša. Kasmet Lietuvos miškų urėdijose atkuriama apie 9000 ha miško, didžioji dalis natūraliu arba pusiau natūraliu būdu.[2]
Miškas gali būti atkuriamas sodinant vienos medžių rūšies (monokultūrines) arba mišrias plantacijas, arba stengiantis suformuoti kuo įvairesnę, natūraliam miškui artimą biologinę įvairovę.
Miško atkūrimas siejasi su miško įveisimu, kada medžiais užželdinama ne miško paskirties žemė (pvz., laukai, atviros kasyklos, buvę sąvartynai ir kt.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Miškų atkūrimas Archyvuota kopija 2012-06-24 iš Wayback Machine projekto., Panevėžio miškų urėdija
- ↑ Miško atkūrimas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto., Generalinė miškų urėdija