Menedžerizmas – privataus sektoriaus valdymo metodų (vadybinių koncepcijų) taikymas viešajame sektoriuje specifinėms problemoms spręsti ir tai nėra savarankiška teorija. Vienas iš menedžerizmo tikslų yra siekti kaip galima efektyvesnės darbo kontrolės[1].

Menedžerizmo ištakos redaguoti

Terminą “Management” įvedė F. Taylor savo klasikiniame veikale “Shop Management”, kuris reiškia specifinę veiklą, kurią atliekant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai.[2] Profesionaliosios vadybos, kitaip dar vadinamos “profesionalusis menedžerizmas” šalininkai teigia, kad vadybinis darbas turi tapti profesija, organizacijoms turi vadovauti vadovai profesionalai. Pasak V. Njumen, jei vadovas puikiai įsisavina vadybos teorines žinias bei ištobulina savo įgūdžius, jis gali vadovauti bet kokio profilio organizacijai. Kiti profesionaliojo menedžmento propaguotojai įsitikinę, kad norint profesionaliai vadovauti organizacijai nepakanka žinių, įgūdžių, o svarbiausia turėti talentą ir remtis žymių vadovų patirtimi. Savo ištakomis vadybinės koncepcijos siekia 1960 metus, taip pat reformas, siejamas su PPBS (angl.Planning, Programming and Budgeting System) ir McNamaros iniciatyvomis. Tuo metu buvo iškelta mintis, kad vadyba ir politikos mokslai gali susijungti, ir tai pasitvirtino. Šis susiliejimas pasireiškė tuo, kad viešąją politiką pakeitė viešojo sektoriaus vadyba. Buvo manoma, kad vadybinės žinios reikalingos tik žemesniuose sprendimų priėmimo lygmenyse, tačiau kuo toliau, tuo labiau vadybinis požiūris buvo integruotas į viešąją politiką. Slinktis nuo viešosios politikos/administravimo prie viešosios vadybos, kai kurių autorių nuomone, reiškia naujos paradigmos atsiradimą. Tačiau kiti mokslininkai paneigia šią nuostatą argumentu, kad vadybinis modelis, kaip teorija nekelia naujų klausimų ar mąstymo būdų ir juos vadina ”remiksu[3].

Menedžerizmas viešajame sektoriuje redaguoti

Menedžerizmo socialinės pažangos aiškinimas: Veikimo laisvė, kaip profesionalios vadybos prielaida --> Profesionali vadyba yra svarbiausias produktyvumo didinimo organizacinis būdas --> Technologijų(Technologija) taikymas tik tai darbo jėgai, kuri siekia didinti produktyvumą --> Geresnės technologijos --> Socialinė pažanga pagrįsta ekonominio produktyvumo valdymu[4]. Taigi, norint pasiekti socialinę pažangą reikia pakankamos veiksmų laisvės, kuri leidžia diegti profesionalią vadybą, o ji yra svarbiausias organizavimo būdas produktyvumui didinti. Technologijų taikymo dėka, didėja produktyvumas, todėl jos nuolat tobulinamos ir taip pasiekiama socialinė pažanga. Remiantis menedžerizmo principais: decentralizavimu, dereguliavimu, funkcijų perdavimu, - įmanomas efektyvus administravimas. Šios veiklos rezultatas: veiksmingos apskaitos plėtojimas, rezultatų ir tikslų diegimas, rezultatų matavimas, nauji vadovavimo stiliai, į rezultatus orientuotas atlygis ir personalo ugdymas. Menedžerizmas arba privataus sektoriaus valdymo metodų viešajame sektoriuje taikymas remiasi prielaida, kad privatus sektorius yra našus, lankstus, greitai reaguoja į nuolat kintančias išorės sąlygas, tuo tarpu klasikinio valdymo principais besiremiantis viešasis sektorius yra itin nelankstus, lėtai adaptuojasi prie aplinkos. Būtent dėl to ir stengiamasi diegti naujus valdymo principus, kurie nebuvo taikyti viešajame sektoriuje, tačiau yra veiksmingi, atnešantys didelę naudą privačiam sektoriui.

Šaltiniai redaguoti

  1. Guogis,A. Paskaitų pavyzdžiai: Viešojo administravimo tyrimų metodologija, p. 24
  2. Stoškus S. ,Beržinskienė, D. (2005) Vadyba. Technologija: Kauno technologijos universitetas
  3. Parsons W. (2001). Viešoji politika. Eugrimas:Vilnius
  4. Thom N., Ritz A. (2004). Viešoji vadyba. Vilnius:Lietuvos Teisės universitetas