Medenava
Medenava (arba Medinava; vok. Medenau, nuo 1945 m. rus. Меденау, nuo 1946 m. Logvinas, rus. Логвино) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Sembos pusiasalyje, Alkų kalvagūbrio pietinėje papėdėje, nuo 2005 m. gegužės 23 d. Pereslavskojės kaimo gyvenvietės kaimas.[3]
| Medenava vok. Medenau rus. Логвино | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Zelenogradsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1263 m. |
| Gyventojų | 283 |
| Pašto kodas | 238346 |
| Tel. kodas | +7 401 50 |
| Kirčiavimas | Medenavà,[1] Medinavà[2] |
Istorija
redaguotiSembos žemės kaimo pavadinimas Medinavō prūsiškos kilmės. 1263 m. minimas Medenouwe.[4] Medinavos apylinkėse XX a. pradžioje rasti 3 kapinynai, kurių radiniai datuojami nuo I a. XII a. Medenavoje stovėjo stipri prūsų sembų pilis, kurią XIII a. valdė didžiūnas (vitingas) Gedūnas. Jis suteikė svarbių žinių Čekijos karaliui Pšemislui II Otakarui, kai šis su kryžiuočiais 1255 m. pradžioje nuo Medinavos pradėjo užkariauti Sembą. Užimta pilis buvo perleista Sembos vyskupui, tapo jo rezidencija. Po XIV a. pradžios lietuvių antpuolių apie 1327 m. pilis išplėsta ir sustiprinta. Sugriauta per Lenkijos ir Vokiečių ordino 1454–1466 m. Trylikametį karą, jos likučiai baigti griauti XIX a.[5]
1299 m. gyvenvietėje gyveno 18 prūsų ir 2 vokiečių šeimos. 1325 m. minima katalikų bažnyčia, seniausia iš krašto kaimo bažnyčių, nuo 1525 m. ja naudojosi evangelikai liuteronai. 1541 m. įsteigta pradžios mokykla. XVI a. Medinava tapo valsčiaus centru, kuriam priklausė ir Žuvininkai su pilimi, iki 1619 m. buvo administruojama Sembos pietinė dalis – vyskupo valdos. XX a. pr. Medinavos bažnytkaimyje gyveno apie 600 žmonių, buvo 2 dvarai, veikė viešbutis, restoranas, taupomoji – skolinamoji kasa, 2 kepyklos, 2 mėsinės, 2 audinių ir drabužių, 2 papuošalų ir batų krautuvės, 4 įvairių prekių parduotuvės, pieninė, malūnas. Dirbo gydytojas, vaistininkas, knygrišys, įvairūs amatininkai.[6]
1723–1818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[7] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2005 m. gegužės 23 d. Pereslavskojės apylinkės kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1723–1818 m. | Rytų Prūsijos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1939 m. | Žuvininkų apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Kranco rajonas | TSRS |
| 1947–2005 m. | Pereslavskojės apylinkė Zelenogradsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2005 m. | Pereslavskojės kaimo gyvenvietė Zelenogradsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Po Antrojo pasaulinio karo Medinava suniokota, 1947 m. TSRS kareiviai susprogdino evangelikų liuteronų bažnyčią, jos akmenis panaudojo keliams tiesti.
Gyventojai
redaguoti | ||||
| 1910 m.[8] | 1933 m. | 1939 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|
| 531 | 1 231 | 1 201 | ||
| ||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Medenava, 1 . Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-12-15).
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Medenava. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 322
- ↑ Martynas Purvinas. Medinava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 568 psl.
- ↑ Medenava (Genealogy.net)
- ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
Nuorodos
redaguoti- Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.