Medalis (pranc. médaillon < it. medaglia < lot. metallum – metalas) – smulkiosios skulptūros kūrinys, apdovanojimo arba atminimo ženklas. Artimas monetai.

Apie 1595 m. Zigmanto Vazos garbei išleistas pakabinamas medalis. Reverse pavaizduotame karališkajame herbe yra Vyčio atvaizdas (apačioje)
Už nupelnus kareivio gauti medaliai

Medalis kaip sporto varžybų apdovanojimas redaguoti

Įprastai olimpiadų, įvairių sporto varžybų nugalėtojai ir prizininkai kaip pergalės ženklą gauną medalius. Medaliai, priklausomai nuo užimtos sportininko vietos, yra skirtingos vertės:

  1. Sportininkas laimėjęs pirmąją vietą varžybose gauna auksinį medalį.
  2. Iškovojęs antrąją – sidabrinį
  3. Užėmęs trečiąją – bronzinį

Šie medalių taurieji metalai pagrįsti graikų mitologijos trimis pirmaisiais žmonijos gyvenimo etapais. Auksas atspindi aukso amžių, kai žmogus gyveno tarp dievų. Sidabro amžius simbolizuoja tai, jog žmogus ir netekęs galimybės gyventi kartu su dievais, vis tiek išsaugojo amžiną jaunystę. O bronza atspindi herojų amžių.

Medaliai gali būti įteikti ne tik pirmas tris vietas užėmusiems, bet ir kitiems dalyviams, medaliai gali tiesiog pažymėti sportininkų dalyvavimą tam tikrose varžybose.

Medaliai kaip karinis įvertinimas redaguoti

Visi kareiviai gali būti apdovanoti medaliais už nuopelnus kare. Tai gali būti kito kareivio išgelbėjimas, svarbios misijos vykdymas, pavojingų užduočių atlikimas, kareivio specializacijos tiesioginio darbo įvertinimas. Medalius kareiviams skiria krašto apsaugos ministras.

Proginiai medaliai redaguoti

Medaliai taip pat gali atspindėti svarbią datą žmonijos, grupės ar vieno žmogaus gyvenime, kartais vaizduojami žmonių portretai. Kitaip tariant, medalis gali būti suprantamas kaip atskiras autorinis kūrinys, smulkiosios skulptūros forma. Jame gali būti pavaizduoti ir paprasti gamtos, buities epizodai. Tačiau įprasta, jog medaliai daromi kiek iškilmingesnėms progoms pažymėti.

Medaliai dažniausiai būna gaminami iš metalo, tačiau gali būti ir moliniai ar mediniai.

Šaltiniai redaguoti

„Tarptautinių žodžių žodynas“, 1985 m., Vilnius.

Nuorodos redaguoti