Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Matysas Kaudzytė
latv. Matīss Kaudzīte
Gimė: 1848 m. rugpjūčio 18 d.
Madariai, Vecpiebalgos valsčius
Mirė: 1926 m. lapkričio 8 d. (78 metai)
Kalno Kaibėniai, Vecpiebalgos valsčius
Veikla: latvių rašytojas

Matysas Kaudzytė (latv. Matīss Kaudzīte arba Kaudzītes Matīss, 1848 m. rugpjūčio 18 d. Madariai, Vecpiebalgos valsčius1926 m. lapkričio 8 d. Kalno Kaibėniai, Vecpiebalgos valsčius) – latvių rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Reinio Kaudzytės brolis.

BiografijaKeisti

Augo hernhutiečių šeimoje. Brolio parengtas 1864 m. įstojo į Vecpiebalgos bendruomenės mokyklą, 1868 m. išlaikė mokytojo egzaminus, [1] 18681904 m. dirbo mokytoju Vecpiebalgoje, dalyvavo Vecpiebalgos ir Rygos kultūriniame, visuomeniniame gyvenime.

KūrybaKeisti

Parašė su broliu pirmą realistinį latvių romaną „Matininkų laikai“. Jame pasakojama apie žemės permatavimą, kai latvių valstiečiai išpirkinėje iš dvarininkų žemes, satyriškai perteikiami XIX a. antros pusės socialiniai ir moraliniai procesai Latvijos kaime. Romano tęsinyje „Nauji matininkų laikai“ vaizduojamas Latvijos kaimas 19171919 m. Dar parašė atsiminimų, pirmą didesnę monografiją latvių kalba apie H. Heinę, kelionių apybraižų apie įvairius Europos kraštus, pjesių, religinių, didaktinių, gamtinių ir filosofinių eilėraščių.[2]

1929 m. Kalno Kaibėniuose atidarytas brolių Kaudzyčių muziejus.

BibliografijaKeisti

  • Hernhutiečiai Vidžemėje (Brāļu draudzes Vidzemē), 1877 m.
  • Matininkų laikai (Mērnieku laiki), 1879 m., lietuvių kalba 1939 m., 1963 m., 2 leid. 1980 m.
  • Nauji matininkų laikai (Jaunie mērnieku laiki), 4 t. 19241927 m., nebaigtas
  • Atsiminimai apie „tautinius laikus" ir jo didžiausius išėjusius veikėjus (Atmiņas no "tautiskā laikmeta" un viņa lielākiem aizgājušiem darbiniekiem), 2 t. 1924 m.
  • Dainelės (Dziesmiņas), 1872 m.,
  • Eilėraščiai (Dzejoļi), 1877 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Teodors Zeiferts. Latviešu rakstniecības vēsture
  2. Silvestras Gaižiūnas'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 582 psl.

NuorodosKeisti