Matabelelandas

Šis straipsnis – apie istorinį regioną ir administracinę provinciją. Apie ikikolonijinę valstybę, kurią britai vadino Matabelelandu, žiūrėkite straipsnį Mtvakazis

Matabelelandas (angl. Matabeleland) – buvusi Britų imperijos kolonija (1896-1901 m.), kurios teritorija vėliau buvo Pietų Rodezijos (vėliau Rodezijos Respublikos, Zimbabvės Rodezijos) administracinis teritorinis vienetas (provincija), egzistavęs iki 1974 m. Didžiąją dalį savo istorijos jis užėmė teritoriją, kurią dabar užima Šiaurės Matabelelandas, Pietų Matabelelandas ir Bulavajas.

Matabelelandas

←

1901 – 1974

→

Administracinis centras

1896/1901-1965

1965-1979

1979

Gyventojų

481 947 (1941)http://www.statoids.com/uzw.html

Plotas

181 605 km² (1974)

Provincijos pavadinimas kilo iš čia gausiai gyvenančios etninės grupės ndebelių. Kurį laiką provincija pagal administracinį centrą dar vadinta Bulavajo provincija.

Geografija

Zimbabvės regionas: Guruuswa/Matabeleland

Šalis	pietvakarių Zimbabvė
Tautos	kalangai, ndebeliai
Valstybės	Butua, Rozviai, Mtvakazis
Miestai	Khamis, Danamombė, Bulavajas

Matabelelando provincija iš dalies sutapo su istoriniu-kultūriniu regionu, kuris senovėje buvo vadinamas Guruusva, o vėliau – Matabelelandu. Jis užima pietvakarinę dalį Zimbabvės plynaukštės. Visas regionas apaugęs retomis savanos, kur vyrauja paprastasis ausuonis. Regionas pasižymi gana derlingomis dirvomis, tačiau nedideliu kritulių kiekiu, kas apsunkina žemdirbystę. Geresnės sąlygos susidaro tik vadinamajame haivelde (900–1200 m aukščio), kur iškrinta daugiau kritulių ir koncentruojasi visi pagrindiniai regiono miestai.

Haiveldas kerta regioną per pusę. Šiaurinė regiono dalis yra sausesnė ir rečiau gyvenama. Pagrindinės upės čia yra Gvajis ir Nata. Pietinė dalis priklauso Limpopo baseinui, ir čia teka upės Šašė, Umzingvanis. Vietos gyventojai verčiasi gyvulių auginimu ir žemdirbyste. Čia pagrindinės kultūros yra sorgas ir sora.

Regionas istoriškai garsėjo gausiais aukso ištekliais, ir iš čia daugumą aukso gaudavo šiauriau buvusios Mašonalando valstybės, kurios vėliau jį perparduodavo svahilių ir portugalų pirkliams.

Istorija

Istoriniais laikais pagrindinė etninė grupė čia buvo kalangai ir jiems giminingi nambjai. XIII a. regionas pateko į Zimbabvės karalystės kultūrinę įtaką, o XV a. pabaigoje čia susiformavo atskira Butua karalystė su sostine Khamyje. XVIII a. Butua Torva dinastiją nuvertė nauja Rozvių karalystė, kuri iš sostinės Danamombės pajungė didžiąją dalį Zimbabvės teritorijos.

Apie 1840 m. į regioną migravo iš pietų kilę ndebeliai, vadovaujami Mzilikazio. Jie nusiaubė regioną ir įkūrė čia savo karalystę Mtvakazį. Senieji vietos gyventojai buvo diskriminuojami, kas skatino jų migracijas į vakarų regionus (dab. Botsvana).

Per 1893-96 m. Matabelių karus Britų imperija užvaldė Matabelelandą ir suformavo iš jo atskirą koloniją. 1896 m. jo valdytoju buvo paskirtas Arthur Lawley. Tačiau jau 1901 m. kolonija panaikinta ir inkorporuota į Pietų Rodeziją kaip atskira provincija. provincija panaikinta 1974 m., ją padalinus į dvi dalis.

Matabelelandas buvo gerokai sudėtingesnėje situacijoje nei Mašonalandas dėl savo etninės sudėties, kur greta sugyvena kalangai, nambjai, matabeliai ir kitos etninės grupės. Po Zimbabvės nepriklausomybės šalies politinį vairą paėmus šonams, Matabelelande keletą kartų įvydytos žudynės. Žymiausios – 1987 m. įvykdyta Gakurahundi, kuomet Matabelelande vykdytos bausmės apie 20 tūkst. ndebelių tautybės žmonių.

Ndebeliai jaučiasi diskriminuojama visuomenės grupe, teigia, kad Zimbabvės vyriausybė pasmerkė kraštą marginalizacijai ir nesirūpina jo vystymu. 2006 m. ndebelių kilmės išeiviai Pietų Afrikos Respublikoje įkūrė Matabelelando laisvės partiją, kuri siekia Matabelelando nepriklausomybės nuo Zimbabvės.

Nuorodos

Msindo, Enocent. 2012. Ethnicity in Zimbabwe: Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860–1990. University of Rochester Press. p. 35-36.
Pikiray, InnocentThe. 2001. Zimbabwe Culture: Origins and Decline of Southern Zambezian States. Rowman Altamira