Atverti pagrindinį meniu

Zimbabvė (šonų kalba: Zimbabwe) – hipotetinė ikikolonijinės Afrikos konfederacinio tipo valstybė gyvavusi XII–XV a. Jos politinis ir kultūrinis centras buvo akmeninė gyvenvietė Didžioji Zimbabvė dab. centrinėje Zimbabvėje, tačiau didžiausio klestėjimo laikais jai tikriausiai pakluso didelė teritorija visoje dabartinėje Zimbabvėje, vakarų Mozambike ir pietų Zambijoje.

Zimbabwe
Zimbabvė
buvusi karalystė
Blank.png
1220 – 1450 Blank.png
 
Blank.png
Location of Zimbabvė
Didžioji Zimbabvė (rausva) tarp kitų XIII a. Afrikos valstybių
Sostinė Didžioji Zimbabvė
Valdymo forma monarchija
Mambo
 (pirmasis) Rusvingo
Era Viduramžiai
 - Iškilimas 1220 m., 1220
 - Žlugimas 1450 m.

Valstybės ir civilizacijos kūrėjai buvo dabartinių šonų ir kalangų protėviai, vadinamieji mbiriai. Zimbabvės karalystės kultūra yra priskiriama geležies amžiaus Leonardo Kopjės kultūros vėlyvajam laikotarpiui (Zimbabvės III sluoksnis).

Turinys

IstorijaKeisti

Didžiosios Zimbabės kilmėKeisti

Senieji Didžiosios Zimbabvės gyventojai ir statytojai buvo hungviai (Hungwe). Manoma, kad jie migravo į šią teritoriją iš pietų apie VII a. Vėliau, XI a. iš šiaurės į Zimbabvę migravo dabartinių šonų ir kalangų protėviai, bendrai vadinami mbiriais (Mbire). Jie asimiliavo senuosius gyventojus hungvius. Nepaisant to, šie išsaugojo savo tapatybę, nes sudaro atskirą klaną šonų tautoje, nors ir kalba atskirais šonų dialektais.

Atsikėlėliai mbiriai perėmė iš hungvių daug tradicijų. Tarp jų ir akmeninių gyvenviečių statybą, vadų bei žynių kultą. Jie perstatė senąją hungvių gyvenvietę Didžiąją Zimbabvę, kuri ilgainiui įgijo svarbiausią politinę ir religinę reikšmę visame regione. Naujai įsteigta mbirių kilmės dinastija, kurios pradininku laikomas Chigwagu Rusvingo, savo pagrindiniu simboliu pasirinko jūrinį erelį, senąjį hungvių totemą.

KlestėjimasKeisti

 
Svarbiausios Zimbabvės civilizacijos gyvenvietės (raudonos)

Zimbabvės suklestėjimą nulėmė intensyvėjanti prekyba su Svahilių pakrante, kur šonai ekportavo svarbiausias savo prekes – auksą ir dramblio kaulą. Nuolatinę prekybą su Indijos vandenyno tautomis parodo ir Zimbabvėje randama kiniška keramika, persiškas fajansas, arabiškos monetos, stiklo karoliukai ir kitos užsieninės prekės.

Manoma, kad klestėjimo laikais Didžioji Zimbabvė tapo didelės gentinės konfederacijos politiniu ir religiniu centru. Jame rezidavo mambo tituluojamas valdovas ir gyveno apie 18 tūkst. gyventojų. Tuo metu Zimbabvė kontroliavo apie 150 smulkių teritorinių vienetų, apimančių visą dabartinę Zimbabvę ir teritorijas vakarų Mozambike bei pietų Zambijoje. Visi šie teritoriniai vienetai turėjo savo administracinius centrus, kurie irgi buvo statomi iš akmenų ir vadinami zimbabvėmis. Archeologiniai kasinėjimai parodo Didžiosios Zimbabvės stiliaus įtaką jų architektūriniam stiliui XIV-XV a.

Svarbiausi zimbabvių likučiai yra Manjikenis, Masi Kesi, Zumbas (Mozambike), Bumbusis, Injanga (Zimbabvėje), Dambva, Ingombė Iledė (Zambijoje) ir kt.

SmukimasKeisti

Zimbabvės istorija
Bantu migracija (Afrikos geležies amžius)
Mapungubvė
Zimbabvės karalystė
Monomotapa, Butua, Manika, Kisanga, Baruė, Kitevė, Sedanda
Rozvių karalystė
Mfekanė (Matabelė)
Pirmoji Čimurenga
Britų imperija:
Pietų Zambezija > Pietų Rodezija
Antroji Čimurenga
Nepriklausomybė:
Rodezija > Zimbabvė Rodezija > Zimbabvė

Zimbabvės karalystės klestėjimas XIII-XV a. sutapo su Svahilių civilizacijos apogėjumi Rytų Afrikos pakrantėje, kuomet egzotišką prekybą tarp Afrikos ir Azijos kontroliavo miestai valstybės Kilva, Sofala ir kt. Žlugus Kilvos talasokratijai, Zimbabvė greičiausiai prarado pagrindinį prekybos partnerį. Tai lėmė karalystės nusilpimą ir galiausiai Didžiosios Zimbabvės ištuštėjimą XV a.

Tuo pat metu skirtingose Zimbabvės kultūros teritorijose įsigalėjo nauji kultūriniai centrai, konsolidavę kitas karalystes, Zimbabvės įpėdines. Tarp jų buvo šiaurinė Monomotapa su sostine Zvongombėje ir pietinė Butuva su sostine Khamyje.

NuorodosKeisti

Roland Oliver, sud. () The Cambridge History of Africa, Volume 3, Cambridge University Press, p. 575-582.