Atverti pagrindinį meniu

RaidaKeisti

Zimbabvės provincijų ištakos siekia XIX a. pabaigą, kuomet jos teritorijoje suformuotos dvi kolonijinės valdos – Matabelelandas pietuose (kolonija tapo 1896 m.) ir Mašonalandas šiaurėje (kolonija tapo 1890 m.). 1901 m. abi kolonijas sujungus į Pietų Rodeziją, jos atliko provincijų funkciją. Vėliau provincijos buvo pervardintos pagrindinių miestų vardais, ir nuo jų atskirtos Gvelo (vėliau Midlanso), Umtalio (vėliau Manikalando) ir Viktorijos (vėliau Masvingo) provincijos.

Apie 1974 m. provincijoms suteikti istorinių regionų pavadinimai, o Matabelelandas padalintas į Pietų ir Šiaurės Matabelelandą. 1981 m. įteisintas Mašonalando padalinimas į tris dalis: Rytų, Vidurio ir Vakarų. 1997 m. iš provincijų išskirti du provincijų statuso miestai – Bulavajas ir Hararė, o 2000 m. šių miestų (seniau administracinių centrų) netekusios provincijos gavo naujas sostines: Rytų Mašonalando sostine tapo Marondera, o Šiaurės Matabelelando – Lupanė.

NuorodosKeisti