Marija Žilionytė
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
| Marija Žilionytė | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. vasario 20 d. Marijampolė |
| Mirė | 2014 m. (~84 metai) Kaunas, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Gediminas Šmitas |
| Vaikai | Jūratė Šmitaitė |
| Veikla | dainininkė |
| Organizacijos | Kauno valstybinis muzikinis teatras |
| Pareigos | solistė (sopranas) |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos SSR Nusipelnusi artistė | |
Marijona (Marija) Danutė Žilionytė – Šmitienė (g. 1930 m. vasario 20 d. Marijampolėje – 2014 m. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos operos dainininkė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, sopranas.[1]
Biografija redaguoti
Marija Žilionytė gimė batsiuvio Konstantino Žilionio ir Konstancijos Kunickaitės (Žilionienės) šeimoje.[2] Mokėsi Kapsuko (dabar Marijampolė) vidurinėje mokykloje, kur dažnai dainuodavo mokinių rengiamuose vakarėliuose. Tuoj po karo Marija Žilionytė išvažiavo tęsti mokslų į Kauną, ten tuo pačiu metu studijavo Kauno muzikos ir medicinos mokyklose. Tėvai norėjo, kad jų dukra taptų felčere, tačiau abejose mokyklose sekėsi gerai, todėl reikėjo ryžtingo Kauno konservatorijos bei muzikos mokyklos dėstytojo Petro Olekos įsikišimo, kad būtų pasirinktas būtent muzikos kelias. Mokslą muzikos mokykloje Marija Žilionytė derino su darbu teatro chore.[3] Netrukus ištekėjo už savo kraštiečio Gedimino Šmito, kuris vėliau taip pat tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininku. Kartu su Kauno konservatorija, kurioje tuo metu studijavo Gediminas Šmitas, šeima išsikelia į Vilnių, 1949 m. susilaukia dukros Jūratės.
1951 m. Marija Žilionytė baigė Kauno Gruodžio muzikos mokyklą, kurioje mokėsi Apseliomo Barniškio solinio dainavimo klasėje, ir atėjo dirbti į Kauno valstybinį muzikinį teatrą. 1953 m. jai buvo patikėtas nedidelis, bet ryškus grafienės Čaprano vaidmuo Džiuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“, kurioje anksčiau jau buvo tekę vaidinti pažo vaidmenį. Po sėkmingo debiuto ir laimėjusi konkursą, Marija Žilionytė tapo teatro soliste. Reikšmingesniu to meto sceniniu darbu tapo Fiametos vaidmuo Franko Zupė operetėje „Bokačas“. Šis vaidmuo atskleidė jos gražų ir stiprų balsą, įgimtą muzikalumą, aiškius aktorinius duomenis, raiškią tartį ir gražią išorę. Visa tai nulėmė būsimųjų aktorės personažų charakterį.[3]
Vienok kelią į operinį repertuarą Marijai Žilionytei atvėrė Fraskitos partija Žoržo Bize operoje „Karmen“, kurią ruošdama dainininkė dirbo su režisiere Regina Senkute ir dirigentu Juozu Indra.
Gastrolių metu Maskvoje, Kremliaus suvažiavimų rūmuose, jos atlikti Laimutės ir Betsi vaidmenys Benjamino Gorbulskio operetėse „Meilė ir skarda“ ir „Frank Kruk“ susilaukė teigiamo to meto teatro kritikų įvertinimo.[4] 1968 m. solistė komandiruojama stažuotei į Kijevo konservatoriją pas profesorę M. Donec-Tesseir. Grįžusiai iš stažuotės jaunai dainininkei patikimas sudėtingas Amelijos vaidmuo Džiuzepės Verdžio operoje „Simonas Bokanegra“. Kauno muzikiniame teatre Marija Žilionytė dainavo iki 1990 m.
Vaidmenys redaguoti
Marijos Žilionytės darbo metu Kauno muzikiniame teatre pradėti statyti lietuvių kompozitorių – Antano Belazaro, Vitolio Baumilo, Benjamino Gorbulskio kūriniai. XX a. septintame dešimtmetyje šalia operų ir sovietinių kompozitorių operečių į repertuarą buvo įtrauktos naujos latvių ir estų operetės, taip pat buvo statomos šiuolaikinės Rytų Europos šalių kompozitorių pjesės, net amerikiečių miuziklai. Kauno muzikinio teatro scena tuo metu buvo vienintelė, teikusi įtin plačią muzikinės scenos žanrų įvairovę.[3]
Daininkės Marijos Žilionytės teatre atliekamų vaidmenų diapazonas buvo platus. Tai Silva ir Marica to paties pavadinimo Imrės Kalmano operetėse, Hana ir Anžela Franco Leharo operetėse„Linksmojoji našlė“ ir „Grafas Liuksemburgas“, Veronika Vitolio Baumilo operoje „Paskenduolė“, Fraskita Žoržo Bizė operoje „Karmen“, Mimi Džiakomo Pučinio „Bohemoje“, Klivija Niko Dostalio „Klivijoje“, Elena Žako Ofenbacho „Gražioji Elena“, Primadona Karmenčila ir Gabriekė Tadeušo Dobžanskio operetėje „Karaliaus ložė“[5], Onutė Antano Belazaro „Auksinės marios“, Laimutė Benjamino Gorbulskio „Meilė ir skarda“, Ramunė Jurgio Karnavičiaus operoje „Gražina“, Kerubinas Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Aleksandro Doluchaniano Grožio konkursas[6] ir kt.[7] Iš viso teatre dainininkė sukūrė virš 70 vaidmenų.
Apdovanojimai redaguoti
Marijai Žilionytei suteiktas Lietuvos SSR nusipelnusios artistės vardas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Irena Vanagienė, „Žilionytė-Šmitienė Marijona“, Muzikos Enciklopedija, O-Ž, Lietuvos Muzikos ir Teatro akademija, Mokslo ir Enciklopedijos leidimo institutas, Spindulio spaustuvė, 2007 m., p. 689
- ↑ „Marijona Danutė Šmitienė“, www.geni.com [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Vytautas Mažeika, „Dainininkų šeima“, Teatras, 1973 m., Nr. 2, 22 p. (Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas)
- ↑ Sovietinė kultūra (rus. Советская культура), 1961-07-14 (Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas).
- ↑ „Karaliaus ložė“, programa. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1971 m. (KVMT archyvas, Segtuvas „Karaliaus ložė“)
- ↑ Operetės „Grožio konkursas“ programa, Kauno Valstybinio Muzikinio teatro archyvas, byla „Spektakliai“, skyrius „Grožio konkursas,1969 m.“
- ↑ Rūta Kanopkaitė, „Dainuoja siela, ne balsas“, Kauno diena, 2005-04-16, kauno.diena.lt [2]