Apseliomas Barniškis
| Apseliomas Barniškis | |
|---|---|
| Gimė | 1916 m. lapkričio 5 d. Vilkaviškio raj, Pilviškiai (Jurkšų km.), Lietuva |
| Mirė | 1990 m. (~74 metai) Kaunas, Lietuva |
| Tautybė | lietuvis |
| Pilietybė | lietuvis |
| Tėvai | Simonas Barniškis ir Elžbieta Barniškienė (Šlekytė) |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Barniškienė (Baltūsytė); Lyda Barniškienė |
| Vaikai | Vytautas Barniškis, Rūta Barniškytė-Klusienė; Algimantas Barniškis |
| Veikla | dainininkas bosas |
| Organizacijos | Kauno operos teatras Kauno Juozo Gruodžio aukštesnioji muzikos mokykla |
| Pareigos | choro dirigavimo ir dainavimo skyrių vedėjas, klarneto pedagogas |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Valstybinė Kauno konservatorija |
| Žymūs studentai | Filomena Viržonytė, Marija Žilionytė-Šmitienė, Jadvyga Steckaitė, Teresė Chmieliauskaitė, Bernarda Petravičiūtė, Vytautas Rimkevičius, Jūratė Bukauskaitė, Danutė Dirginčiūtė, Aniliora Abraitytė, Margarita Gruzdeva, Valė Bagdonavičiūtė, Alfonsas Šmuilys, Birutė Sodaitytė, Dalia Guntoraitė, Stanislava Garbatavičiūtė, Juozas Janušaitis, Vytautas Kurnickas, Algimantas Barniškis |
Apseliomas Barniškis (1916 m. lapkričio 5 d. Jurkšų kaime, prie Pilviškių, Vilkaviškio apskrityje – 1990 m., palaidotas Karmėlavos kapinėse) – Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir dainavimo skyrių vedėjas, klarneto pedagogas [1]
Biografija redaguoti
Apseliomas Barniškis gimė 1916 m. lapkričio 5 d. Vilkaviškio apskrities Pilviškių miestelyje. Būdamas keturiolikos jau dainavo chore, mokėsi groti pučiamaisiais instrumentais.
Karo metais mokėsi Valstybinėje Kauno konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dviejų specialybių: grojimo klarnetu ir dainavimo. Jo vokalo pedagogas buvo žymus to meto operos solistas, režisierius ir kompozitorius docentas Petras Oleka.
Praūžus karui Apseliomas Barniškis, įvaldęs gražaus tembro bosą, dalyvavo atrankoje ir 1946 m. buvo priimtas į tuomečio LSSR valstybinio Kauno operos teatro (dabar Kauno valstybinis muzikinis teatras) solistų trupę.
1948 m. Operos teatras buvo iškeltas į Vilnių, o Apseliomas Barniškis gavo kvietimą dirbti dainavimo dėstytoju Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar Kauno Juozo Gruodžio konservatorija). Greta aktyvaus pedagoginio darbo buvo patikėtos atsakingos pareigos: ketverius metus jis buvo Choro dirigavimo skyriaus vedėjas, o vėliau ištisus 23 metus, nuo 1953 m. iki 1976 m., vadovavo Dainavimo skyriui. Negana to, šešiolika metų Apseliomas Barniškis vadovavo ir mokyklos klarnetininkams. Jo klarneto klasę greta išugdytų šešių puikių klarnetininkų baigė ir sūnus Vytautas Barniškis[2], o anūkas Audrius taip pat pasirinko klarnetininko kelią.
Greta pedagoginio ir metodinio darbo Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, Apseliomas Barniškis vadovavo įvairių įstaigų vokaliniams ansambliams ir pučiamųjų instrumentų orkestrams. Vis dėlto pagrindinė ir svarbiausia šio iškilaus mokytojo veikla buvo dainavimo pedagogika. Tai liudija jo išugdytų jaunųjų dainininkų skaičius – 41 klasės absolventas.
Tarp Apseliomo Barniškio mokinių yra: Filomena Viržonytė, Marija Žilionytė-Šmitienė, Jadvyga Steckaitė, Teresė Chmieliauskaitė, Bernarda Petravičiūtė, Vytautas Rimkevičius, Jūratė Bukauskaitė, Danutė Dirginčiūtė, Aniliora Abraitytė, Margarita Gruzdeva, Valė Bagdonavičiūtė, Alfonsas Šmuilys, Birutė Sodaitytė, Dalia Guntoraitė, Stanislava Garbatavičiūtė, Juozas Janušaitis, Vytautas Kurnickas, mokytojo sūnus Algimantas Barniškis.[3] Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos muziejuje saugomas Apseliomo Barniškio dienoraštis, mokyklai dovanotas 1989 m., likus beveik metams iki iškilaus pedagogo mirties.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „A. Barniškis – legendinis Kauno mokytojas“, Gitana Plečkytė-Vilkelienė, Kauno diena, 2016 11 14, www.kauno.diena.lt [1]
- ↑ „Sveiki, aš jūsų mokytojas: Vytautas Barniškis“, Rūta Gervienė ir Tada Balaišis,www.pirmamuzikos.lt [2]
- ↑ Algimantas Barniškis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5.