Mantai

Mantai (kaz. мәнті, манты, uzb. manti, turk. mantı, tadž. манту, uig. مانتا = manta, mong. мантуу, arm. մանթի) – miltinis valgis, paplitęs Vidurinėje Azijoje, Rytų Turkestane, Turkijoje, Kaukaze, tarp Rusijos tiurkų tautų. Tai plonos tešlos virtinis su mėsos įdaru. Tiurkiški mantai atsirado iš Rytų Azijos virtinių, Kinijoje vadinamų mantou (kin. 馒头, pinyin: mántou), Korėjoje – mandu (kor. 만두 = mandu).

Kazachiški mantai

Mantai gariniame puode

Manoma, kad mongolų ir tiurkų raiteliai perėmė mantus iš kinų (tiesa, neaišku, ar pats valgis tikrai kiniškos kilmės). Juos sušaldę arba išdžiovinę gabendavosi su savimi, o paskui greitai išsivirdavo ant stovyklavietės laužo. Su Mongolijos imperijos plėtra šis valgis per Vidurinę Aziją paplito Turkijoje. Panašiu metu (XIV a.) mongolai atgabenę šį valgį į Korėją. Kitur teigiama atvirkščiai, kad šis valgis šilko keliu ir Artimųjų Rytų patekęs Rytų Azijon.

Mantai nuo labai panašių koldūnų skiriasi tuo, kad nėra verdami arba kepami, o termiškai apdorojami garu specialiame garinimo inde (rusiškai vadinamame manotovarka, mantyšnica). Tešla gaminama tik iš miltų ir vandens. Vidurinėje Azijoje, Rusijoje įdarui dažniausiai naudojama malta aviena (rečiau arkliena). Mantai patiekiami su svogūnų, česnakų padažu, pomidorų padažu, acto ir aitriųjų pipirų mišiniu, sviestu arba grietine. Turkijoje, Užkaukazėje mantai būna daug mažesni, paprastai ne garinami, o verdami arba kepami. Patiekiami su jogurtu, pagardintu skirtingais ingredientais (žagreniu, mėta, aitriaisiais pipirais ir kt.).

Į mantus panašūs patiekalai yra koldūnai, chinkaliai, ravioliai, virtiniai, momo ir kt.

• 
  Turkiški mantai su padažu
• 
  Uzbekiški mantai
• 
  Afganiškų mantų gamyba
• 
  Uigūriški mantai