Manstas

Manstas – XIV a. pirmosios pusės žemaičių didžiūnas, vienas Žemaitijos kilmingųjų vadų.

Biografija

Pirmą kartą minimas 1308 m., kai su didele kariuomene įsiveržė į Vokiečių ordino valdas Prūsijoje. Veikiausiai buvo didžiojo kunigaikščio Vytenio iš Lietuvos į Žemaitiją atsiųstas vietininkas. Su jo ir kitų atvykimu siejama aktyvesnės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos centrinės valdžios politikos Žemaitijoje, kartais ir Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio submonarcho, veiklos pradžia.

Manstas, pasitraukęs į ordino teritoriją, 1321 m. Varmėje (Varmijoje) gavo nemažą valdą – 25 žagres žemės. Jis – Prūsijos didikų Manšteinų (vok. Manstein) giminės, iš kurios kilo trys garsūs Prūsijos generolai, pradininkas.