Maisto teisė
Maisto teisė, Maisto produktų teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su maisto produktais.
Tikslai
redaguotiMaisto teisės normomis siekiama užtikrinti, kad:
- į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus;
- maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir nacionalinis maisto gamintojas galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o tam tikroje valstybėje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje;
- būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė gyventojų mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi žmonių sveikata.
Objektas
redaguotiMaisto teisė nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę.
Nustato maisto ūkio politikos tikslus, valstybės, tarptautinių organizacijų (pvz., Europos Sąjungos) paramos maisto ūkiui įgyvendinimo principus, paramos priemones, šias priemones ir maisto ūkio politiką įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką.
Lietuva
redaguotiLietuvoje pagrindinis šios teisės šakos teisės aktas – 2000 m. balandžio 4 d. LR Maisto įstatymas (Nr. VIII-1608). Kiti teisės aktai – 2002 m. birželio 25 d. LR žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Nr. IX-987), LR ŽŪM ministro 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. 3D-524 įsakymas Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų etc.