Sveikata

normalus organizmo veikimas, bendra gyvo organizmo būklė.

Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ Pagal LR Sveikatos sistemos įstatymą, „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.

Balandžio 7-ąją švenčiama Pasaulinė sveikatos diena. Spalio 10-ąją – Pasaulinė psichikos sveikatos diena.

Veiksniai

redaguoti
 
Ingos Liutkevičienės ir Lietuvos gydytojų patarimų knyga (2000 m.)

Pagrindiniai veiksniai, teigiamai veikiantys sveikatą:

  • savalaikis visų ligų ir susirgimų gydymas;
  • judėjimas (darbas, sportas, vaikščiojimas – tiriant šiuolaikines medžiotojų-rinkėjų bendruomenes išaiškėjo, kad jose žmonės nueina apie 16 kilometrų per dieną);[1]
  • visavertė mityba.

Sveikatą žalojantys veiksniai, turintys įtakos įvairiems susirgimams (infekciniams, genetiniams, vėžiniams ir kt.):

  • netinkama mityba;
  • miego trūkumas – du trečdaliai išsivysčiusių šalių suaugusiųjų nepaiso Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų miegoti 8 valandas per naktį;[2]
  • aplinka, jos sąlygos ir daugelis kitų su ja susijusių veiksnių;
  • žalingų medžiagų, tokių kaip svaigalų (pvz., alkoholio), rūkalų (tabako), narkotikų ir kt. vartojimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai

redaguoti

Remiantis PSO apskaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų nepakankamo judėjimo ir prastos mitybos kasmet siekia apie 0,72 mlrd. eurų – tai sudaro beveik 10 proc. metinio valstybės biudžeto. Bent 10 proc. padidinus žmonių fizinį aktyvumą, tokia pat dalimi galima sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai. Į sveiką gyvenimo būdą investuotas euras skirtingose šalyse duoda 2,5–4,5 euro grąžą.[3]

PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje. Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio, o vidutiniškai Europoje – 10 litrų.[4] Anot PSO, per metus nuo tabako mirštančių žmonių skaičius nuo 4 mln. šio šimtmečio pradžioje išaugo iki dabartinių 7 milijonų. Tabakas tapo svarbiausia mirties, kurios galima išvengti, priežastimi pasaulyje.[5] Lietuvoje rūkančiųjų skaičius sumenko nuo 27 proc. 2012-aisiais iki 24 proc. 2014 m.[6]

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros““. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-29.
  2. „Garsus neurologas pranašauja „katastrofišką miego trūkumo epidemiją“. Kuo rizikuojame?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-29.
  3. „Ligota šalis“. IQ. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.[neveikianti nuoroda]
  4. „PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
  5. „PSO: tabakas nužudo 7 mln. žmonių per metus ir labai kenkia aplinkai“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
  6. „PSO ekspertai Lietuvą ragina didinti akcizus alkoholiui ir kovoti su jaunimo rūkymu“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.

Nuorodos

redaguoti
 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas sveikata

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose