Mahabhūta
Mahabhūta (skr. महाभूत = IAST: mahābhūta- „didysis pradmuo“) – esminis Visatą sudarantis sandas indiškosios tradicijos požiūriu. Atitinka penkis elementus (sen. gr. στοιχεῖον, kin. 五行, pinyin: Wŭ Xíng) senovės graikų ir kinų tradicijose.
Samkhjos ir vedantos filosofinėse mokyklose skiriamos 5 mahabhūtos:[1]
- eteris (आकाश = ākāśa-)
- oras (वायु = vāyu-)
- ugnis (अग्नि = agni-)
- vanduo (अप् = ap)
- žemė (पृथिवी = pr̥thivī)
Šitoks pradmenų išdėstymas pateikiamas jau Taitiryja upanišadoje, kalbant apie penkis purušą sudarančius sluoksnius.
Budizme dažniausiai kalbama apie 4 mahabhūtas, dar vadinamas catudhātu („keturios dalys“). Visas medžiagiškas pasaulis laikomas šių keturių pradmenų (oro, ugnies, vandens ir žemės) samplaika erdvėje (akašoje). Pali kanone kartais paminimi ir dar du pradmenys – ta pati akaša ir sąmonė (vijñāna).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kazimieras Seibutis. bhūtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003