Atverti pagrindinį meniu

Sąmonė

žmogui būdingas pasaulio ir savo būties jame suvokimas; turėjimas sveiko proto ir tvirtos atminties, galėjimas atsakyti už savo veiksmus.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Sąmonė (lot. conscientia „žinojimas kartu“) psichikos dalis, apimanti įvairias mentalines būsenas, mintis, emocijas, suvokimą ir prisiminimus. Sąmonė yra intencionali, nukreipta į išorinį bei iš dalies ir į subjekto vidinį pasaulį (savimonė).

Svarbiausia sąmonės savybė yra dėmesys.

ReikšmėKeisti

Terminas „sąmonė“ buvo pasiūlytas Kristijano Volfo kaip kitas lotyniškojo conscientia vertimo variantas. Lotyniškasis terminas anksčiau reiškė sąžinę. Bendrąja prasme pirmą kartą panaudojo filosofas Renė Dekartas.

NeurologijaKeisti

Pagrindinė neurologinių sąmonės tyrinėjimų kryptis yra sąmonės neuroninės koreliacijos. Tam tikroms sąmonės būsenoms bandoma priešpastatyti neuroninį substratą. Šios koreliacijos paieškai trukdo faktas, kad atskiros smegenų dalys (arealai) atsako už skirtingas funkcijas. Žinoma, kad Broca centras (taip pat Brodmano arealas Nr. 44 ir 45) iš esmės atsako už kalbą. Šių regionų sužalojimai sąlygoja kalbos sutrikimus, vad. Brokos afazija.

Aktyvumo matavimai, aktyvizuojant kalbos funkcijas, rodo atitinkamai padidėjusį aktyvumą šioje smegenų dalyje. Stimuliacija gali sąlygoti didelius kalbos sutrikimus. Tačiau toks funkcinis smegenų regionų ir sąmonės būsenų priskyrimas yra sąlyginis, kadangi dirginimai apdirbami vienu metu daugelyje smegenų arealų. Toks priskyrimas tokiu atveju turi daugiausia tik euristinę reikšmę.

Taip pat skaitykiteKeisti