Lietuviškas varškės sūris

Lietuviškas varškės sūris – išskirtinis minkštas varškės sūris, gaminamas Lietuvoje. Sūris išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, gaminamas tiek pramoninėse sūrinėse, tiek rankiniu būdu dažnuose namuose kaime.

Varškės sūris lietuviškas
Lietuviškas varškės sūris

Saugomas produktas redaguoti

 
Varškės sūris pašto ženkle, 2005 m.

2013 m. Europos Komisija varškės sūrį įtraukė į saugomų produktų sąrašą. Jis tapo trečiuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje.[1]

 
Lietuviškas varškės sūris pjaustytas.

Varškės sūris Lietuvos dvaruose buvo gaminamas jau viduramžiais. Nuo to laiko išliko beveik nepakitę jų gamybos reikmenys ir pats gamybos principas – karvės pienas surauginamas natūraliai, o po to kaitinamas, kol sutraukiamas. Toks suspaustas sūris būna rūgštaus skonio. Kad ilgiau laikytųsi, dar pabarstomas druska arba džiovinamas, gali būti įdedama prieskonių, kmynų, grietinės. Daug rankų darbo reikalaujantis gamybos būdas, kai masė rankomis kemšama į tradicinius reto audinio trikampius sūrmaišius, kurių platesnis galas užrišamas mazgu, ir sūris įgauna specifinę trikampės prizmės užapvalintais kampais formą, išsaugotas iki šių dienų. Jis yra neatsiejama Lietuvos kulinarinio ir tautinio paveldo bei įvaizdžio dalis, gaminamas pagal autentišką receptą.

Lietuvoje populiarus ir šviežio pieno sūris, pagal išvaizdą panašus į varškinį, tačiau jo gamyba neturi gilių tradicijų. Tokį sūrį galima gaminti iškart pamelžus karves. Jis yra kiek geltonesnis, nei varškės sūris, kadangi turi daugiau riebumo – apie 20 proc., tuo tarpu varškės sūris yra baltas ir liesesnis – apie 14 proc. riebumo.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti