Liepa Motinėlė

(Nukreipta iš puslapio Liepa motinėlė)

54°54′05″š. pl. 23°29′06″r. ilg. / 54.901432°š. pl. 23.485007°r. ilg. / 54.901432; 23.485007

Liepa Motinėlė

Liepa auga prie kaimo gatvės
VietaBraziūkai, Kauno raj.
Rūšismažalapė liepa
Aukštis18,0 m
Amžius~300 m.
Apimtis (1,10 m aukštyje)8,10 m

Liepa „Motinėlė“ – viena seniausių iš liepų Lietuvoje. Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.[1] Tai vieno kamieno medis, pagal kurio apimtį (8,4 m) – storiausia liepa Lietuvoje.[2] Ji auga vidury Braziūkų kaimo (Zapyškio seniūnija, Kauno rajonas), šalia pagrindinės gatvės, atskirai nuo kitų medžių. Ši liepa – neatskiriama kaimo dalis, augusi kartu su juo.

Istorija redaguoti

Liepa „Motinėlė“ paskelbta gamtos paminklu 1960 m., respublikinės reikšmės paminklu – 1987 m.

Kai prieš 300 metų miške kūrėsi Braziūkų kaimas, medelis buvo dar visai mažas. Kaime augo ir daugiau liepų, jose perėdavusios pelėdos. Tačiau išlikusi tik viena – liepa „Motinėlė“. Vietos gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno tvirtindavę lenteles su reikšmingomis datomis. Prie jos rinkdavosi 1863 m. sukilėliai (gretimame miške yra išlikę jų kapai). Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės.[3] Įlindus į drevę ir joje pakilus į viršų, galima buvo pro skylę iš aukštai apžvelgti vietovę. Vėliau kiaurymė buvo užbetonuota.

Duomenys redaguoti

Saugomo medžio duomenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:[1]

  • Medžio rūšis – mažalapė liepa (lot. Tilia cordata Mill)
  • Kamienų skaičius – 1
  • Kamieno apimtis 1,1 m aukštyje – 810 cm
  • Medžio aukštis – 18 m
  • Amžius – apie 300 m[3]

Medžio duomenys Lietuvos arboristikos centro svetainėje:[4]

  • Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 860 cm
  • Medžio aukštis – apie 12 m

Būklė redaguoti

Medis prižiūrimas, aptvertas medine tvorele. Prie jos pastatyti du informaciniai ženklai: viename iš jų meniškai išraižytas objekto pavadinimas, kitame – pritvirtinta lentelė su išsamiais duomenimis. Ant kamieno pritvirtintas nedidelis kryžius.

Medis yra viršijęs savo gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Jo atžalos auga iš kamieninių šakų. Yra ertmių kamieno pagrinde ir virš jo. Arčiau žemės matyti grybelio pėdsakai. Akivaizdūs paviršiaus pažeidimai pačiame kamiene bei aukščiau lajoje, kur matyti plyšiai.

Galerija redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius: Mintis, 1995 (Kaunas: Spindulys). – 452, [2] p.: iliustr.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti