Lidija Šimkutė-Pocienė (g. 1942 m. sausio 24 d. Krakių kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo raj.) – poetė, vertėja, dietologė.

Biografija

redaguoti

1944 m. su tėvais, karo pabėgėliais, pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė gyventi į Australiją.[1] Technologijos institute Geelonge baigė dietetikos studijas. 19731998 m. lietuvių kalbos įgūdžius tobulino Lietuvių kalbos institute Čikagoje. 1975 m. su eilėraščiais (4–8 eilučių miniatiūromis) debiutavo „Metmenyse“. Į lietuvių kalbą išvertė anglų rašytojų kūrinių. Poetės kūryba išversta į 9 užsienio kalbas, ne lietuvių kalba išleistos 8 knygos. Aktyviai dalyvauja Australijos rašytojų sambūriuose. Poetė apsilankė 40 užsienio šalių. Gimtojoje Lietuvoje pirmą kartą po pasitraukimo apsilankė 1976 m.[2]

Bibliografija

redaguoti
  • Antrasis ilgesys, 1978 m.
  • Prisiminimų inkarai, 1982 m.
  • Vėjas ir šaknys, 1991 m.
  • Tylos erdvės, 1999 m.
  • Vėjo žvilgesys, 2003 m.
  • Iš toli ir arti, 2003 m.

Išnašos

redaguoti