Laukžemės–Palangos miškai
56°1′ š. pl. 21°7′ r. ilg. / 56.017°š. pl. 21.117°r. ilg. Laukžemės-Palangos miškai – miškai Palangos savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje į šiaurę nuo Palangos, abipus plento į Liepoją iki Latvijos sienos, pietvakarinė dalis siekia Baltijos pajūrio kopas.
Geografija redaguoti
Plotas 5720 ha, mišku apaugę 5370 ha. Sudaro Būtingės, Kalgraužių, Laukžemės, Mažučių, Namiškės, Padarbio, Pajūrio kopų, Palangos ir Šventosios miškai. 70 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso Kretingos miškų urėdijai ir Palangos savivaldybei. Per Laukžemės-Palangos miškų šiaurės vakarinę dalį teka Šventoji, į ją įteka Darba su intaku Žiba. Paviršius lygus, pajūryje pereina į kopas.
Medynai redaguoti
Miško augavietės nederlingos, normalaus drėgnumo ir laikinai įmirkusios. 5 % miškų yra ekosistemų apsaugos II A grupės, 62 % – rekreaciniai II B grupės, 8 % – apsauginiai III grupės, 25 % – ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 26 %. pušynų yra 60 %, beržynų 23 %, Eglynų 10 %, uosynų, juodalksnynų ir baltalksnynų po 2 %, kitų medžių rūšių (kalninių, Bankso, veimutinių pušų ir kėnių) 1 %. Jaunuolynai sudaro 31 %, pusamžiai medynai – 50 %, bręstantys – 15 %, brandūs – 4 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., bonitetas 11,6, skalsumas 0,69, tūris 185 m³/ha. Miškai intensyviai naudojami rekreacijai: yra dviračių ir pėsčiųjų takų, stacionarių ir miško poilsiaviečių, 8 gamtos ir kultūros paminklai (Naglio piliakalnis, pilkapiai ir kitų).
Istorija redaguoti
1944–1952 m. Laukžemės-Palangos miškuose veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Lietuvos partizanai.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Brukas. Laukžemės-Palangos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 617 psl.