Laisvė – subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti.

Laisvės skulptūra Rokiškyje

Kai kada siūloma skirti galios ir laisvės sąvokas, laisvę apibrėžiant kaip galimybę atlikti daugiausia patį subjektą liečiančius veiksmus, o galią – kaip galimybę savo veiksmais pirmiausia daryti įtaką kitiems.

Laisvė susiduria su keturiais pavojais: stipriojo valdžios siekimu, vargšo pasipiktinimu nelygybe, neišmanėlio utopijos troškimu ir netikinčiojo nesugebėjimu skirti laisvės nuo nuolaidžiavimo.[1]

Determinizmas ir neuromokslai redaguoti

    Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Filosofijoje iki šiol esti ginčų dėl determinizmo teorijų. Pagal vieną iš teorijų, remiantis naujausiais neuromokslų tyrimais, teigiama, kad asmens laisvė yra fikcija – žmogaus elgesį sąlygoja biologiniai veiksniai. Vienas tokios teorijos šalininkų vokiečių neurofiziologas Volfas Singeris teigia, kad populiari ir pripažinta laisvos valios koncepcija, šiuo metu vyraujanti, prieštarauja ne tik determinizmo teorijai, bet ir neurobiologijos mokslo tyrimų rezultatams.

 
Eugène Delacroix – „Laisvė kviečia į kovą“, 1830

Pasak Singerio, valios laisvės nebuvimas turi sąlygoti esamų kaltės ir bausmės institutų peržiūrą (revizavimą), nes tam tikra prasme asmuo negali būti laikomas atsakingu už savo elgesį. Jo teigimu, nusikaltimų kaltininkų atveju yra atliekamos veikos, kadangi kiekvienas asmuo paveldi tam tikrą nervų sistemos tipą (neuroninę architektūrą), kuri žmogaus ontogenezės metu pasireiškia tam tikrais būdais bei formomis, todėl asmuo nėra atsakingas už savo veiksmus, kadangi jis to pats veikos darymo metu nevaldo (asmuo daro ne tai, ką nori, bet kai jis ką daro, tai jam atrodo, kad jis to nori).

Šaltiniai redaguoti

  1. Lord Acton. “揪斗”罗琳的白左:连个名字都不让提,你们就是传说中的伏地魔吧? [1]

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose