Atverti pagrindinį meniu

Atsakomybė – būtinybė, pareiga atsakyti už elgesį, veiklą, pasirinkimus, priimtus sprendimus. Apibrėžia reikalingus veiksmus, pasėkmes ar prievoles, kurias individas iš anksto numanomai žino ar privalo žinoti arba išsiaiškinti, kylančiomis dėl elgesio, veiksmų ar neveikimo, pasirinkimų, priimtų sprendimų ar prisiimtų įsipareigojimų.

Atsakomybės rūšys gali būti įvairios: socialinė, moralinė, religinė, ekonominė, finansinė, teisinė.

Išskiriamos dvi atsakomybės rūšys:

  • Teigiama atsakomybė – sukelia pozityviąją sankciją
  • Neigiama atsakomybė – užtraukia negatyvią sankciją, baudą ar laisvės apribojimą. Tokios atsakomybės sąlygos – kaltė, žala, prieštaraujantys galiojantiems įstatymams ar visuotinai priimtoms socialinėms normoms veiksmai, elgesys ar priimti sprendimai, priežastinis ryšys tarp asmens veikos ir žalos.

Atsakomybė gali būti panaikinta arba nuo jos visuotinai atleidžiama esant išskirtiniams atvejams ar ypatingoms aplinkybėms, pvz., pakeitus įstatymus, pasikeitus visuomenės normoms ar santvarkai, joms netekus socialinio reikšmingumo (pvz., spekuliavimas posovietinėse valstybėse kaip nusikaltimas kurį laiką formaliai nebuvo panaikintas, tačiau už jį nebuvo baudžiama).
Kadangi tai pakankamai aukšto psichinio bei psichologinio išsivystymo reikalaujantis suvokimas, formaliai atsakomybė už vaikus bei nepilnamečius iki paauglystės pabaigos paprastai perkeliama tėvams ar kitiems suaugusiems asmenims.
Suaugusieji laikomi nepakaltinamais ir atleidžiami nuo atsakomybės esant diagnozuotoms tam tikroms psichinėms ligoms ar sutrikimams, pvz., afekto būsenai, vidutiniam ar sunkiam protiniam atsilikimui.

NuorodosKeisti