Aleksandras Hilaris Palubinskis
Aleksandras Hilarijus Palubinskis lenk. Aleksander Hilary Połubiński | |
---|---|
Palubinskiai | |
Vanagėlis (herbas) | |
Gimė | 1626 m. rugsėjo 6 d. |
Mirė | 1679 m. lapkričio 3 d. (53 metai) |
Palaidotas (-a) | Dziarečynas |
Tėvas | Konstantinas Palubinskis |
Motina | Sofija Sapiegaitė |
Sutuoktinis (-ė) | 1) Zuzana Chreptavičiūtė, 2) Sofija Konstancija Volodkovič |
Vaikai | Su Sofija Konstancija Volodkovič: Ona Marijona Palubinskaitė |
Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. |
Aleksandras Hilarijus Palubinskis (lenk. Aleksander Hilary Połubiński, 1626–1679 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
redaguotiKilęs iš Lietuvos didikų Palubinskių giminės. Tėvas Konstantinas Palubinskis, motina Sofija Sapiegaitė.
Baigė Vilniaus akademiją, studijavo Zamostės akademijoje ir Krokuvos universitete. Karalius Vladislovas Vaza, kurio dvare tarnavo jaunystėje, taip pat ne kartą siuntė pasimokyti užsienyje.
Šeima
redaguotiPirmoji žmona Zuzana Chreptavičiūtė, Naugarduko vaivados Jurgio Chreptavičiaus duktė, su ja vaikų neturėjo.
1652 m. vedė antrą kartą, antroji žmona Sofija Konstancija Volodkovič. Dukterys Ona Marijona (Anna Marianna Połubińska) ir Izabelė Elena (Izabella Helena Połubińska).
Valstybės tarnyba
redaguoti1646 m. išrinktas Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovu. Nuo 1648 m. tapo jaunesniuoju husarų vadu Lietuvos lauko etmono Jonušo Radvilos kariuomenėje. 1648–1650 m., Bogdano Chmelnickio sukilimo metu kovojo Ukrainoje. 1651 m. tapo husarų vėliavos vadu, 1652 m. Radvilos kariuomenės trijų vėliavų vadas. 1654 m. pastalininkis, 1656 m. Lietuvos lauko raštininkas. Švedų tvano metu iš pradžių buvo švedų pusėje kartu su Radvilomis, tačiau 1656 m. spalio 8 d. Prostkų mūšyje jau kovojo prieš Boguslavo Radvilos kariuomenę.
Vėliau kovojo su Rakošio kariuomene, su Rusija Baltarusijoje ir Lietuvoje, 1665 m. buvo patekęs į nelaisvę prie Čenstakavos, kur turėjo prisiekti, kad niekada neleis kilti nesutarimams tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. 1669–1679 m. Lietuvos didysis maršalka.
Nuorodos
redaguotiPolitinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jurgis Hlebavičius |
Žemaičių seniūnas 1668–1669 |
Po to: Viktorinas Konstantinas Mlečka |
Prieš tai: Kristupas Zaviša |
Lietuvos didysis maršalka 1669-1679 |
Po to: Stanislovas Kazimieras Radvila |