Atverti pagrindinį meniu

Aleksandras Hilaris Palubinskis

Aleksandras Hilaris Palubinskis
lenk. Aleksander Hilary Połubiński
Alaksandar Hilary Pałubinski. Аляксандар Гіляры Палубінскі (XVII).jpg
Palubinskiai
Vanagėlis (herbas)
Vanagėlis (herbas)
Gimė 1626 m.
Mirė 1679 m. (~53 metai)
Tėvas Konstantinas Palubinskis
Motina Sofija Sapiegaitė
Sutuoktinis (-ė) 1) Zuzana Chreptavičiūtė,
2) Sofija Konstancija Volodkovič
Vaikai Su Sofija Konstancija Volodkovič:

Ona Marijona Palubinskaitė
Izabelė Elena Palubinskaitė

Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Aleksandras Hilaris Palubinskis (lenk. Aleksander Hilary Połubiński, 16261679 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

BiografijaKeisti

Kilęs iš Lietuvos didikų Palubinskių giminės. Tėvas Konstantinas Palubinskis, motina Sofija Sapiegaitė.

Baigė Vilniaus akademiją, studijavo Zamostės akademijoje ir Krokuvos universitete. Karalius Vladislovas Vaza, kurio dvare tarnavo jaunystėje, taip pat ne kartą siuntė pasimokyti užsienyje.

ŠeimaKeisti

Pirmoji žmona Zuzana Chreptavičiūtė, Naugarduko vaivados Jurgio Chreptavičiaus duktė, su ja vaikų neturėjo.

1652 m. vedė antrą kartą, antroji žmona Sofija Konstancija Volodkovič. Dukterys Ona Marijona (Anna Marianna Połubińska) ir Izabelė Elena (Izabella Helena Połubińska).

Valstybės tarnybaKeisti

1646 m. išrinktas Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovu. Nuo 1648 m. tapo jaunesniuoju husarų vadu Lietuvos lauko etmono Jonušo Radvilos kariuomenėje. 1648–1650 m., Bogdano Chmelnickio sukilimo metu kovojo Ukrainoje. 1651 m. tapo husarų vėliavos vadu, 1652 m. Radvilos kariuomenės trijų vėliavų vadas. 1654 m. pastalininkis, 1656 m. Lietuvos lauko raštininkas. Švedų tvano metu iš pradžių buvo švedų pusėje kartu su Radvilomis, tačiau 1656 m. spalio 8 d. Prostkų mūšyje jau kovojo prieš Boguslavo Radvilos kariuomenę.

Vėliau kovojo su Rakošio kariuomene, su Rusija Baltarusijoje ir Lietuvoje, 1665 m. buvo patekęs į nelaisvę prie Čenstakavos, kur turėjo prisiekti, kad niekada neleis kilti nesutarimams tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. 1669–1679 m. Lietuvos didysis maršalka.

NuorodosKeisti