Kristijonas Olyvietis
Kristijonas Olyvietis (m. apie 1245 m.) – pirmasis Prūsijos vyskupas (nuo 1215–1216 m.).
Kristijonas buvo cisteriečių ordino narys. Iki tampant vyskupu tarnavo Lekno vienuolyno (netoli Gniezno) abatu. 1209 m. tapo misionieriumi Prūsijoje. 1212 m. popiežiaus Inocento III įšventintas vyskupu. 1215 m. grįžo į Romą, kur pateikė ataskaitą apie misijas Prūsijoje, ir buvo paskirtas pirmuoju Prūsijos vyskupu. Vyskupijos centru tapo Olyvos vienuolynas. Kristijonas rėmė kryžiaus žygius į Prūsiją, 1227–1228 m. su Mazovijos kunigaikščiu Konradu įsteigė Dobrynės ordiną kovai su prūsais. 1228 m. jie pasikvietė Teutonų ordiną, kuriam dovanojo Kulmo žemę[1].
1233 m. Kristijonas Olyvietis pateko į prūsų nelaisvę, bet buvo paleistas už popiežiaus Grigalijaus IX išpirką. 1243 m. popiežiaus legatas Viljamas iš Modenos padalino Prūsijos vyskupiją į 4 vyskupijas: Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos. Kristijonui siūlyta pasirinkti vieną iš jų, tačiau jis nesutiko su padalijimu. Konfliktui nesibaigus mirė.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kristijonas. Kristijonas Olyvietis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 403