Kreta
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kreta (gr. Κρήτη) – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, taip pat yra arčiausiai Afrikos žemyno esanti Viduržemio jūros sala. Jos plotas – 8,336 km².
| Kreta Περιφέρεια Κρήτης | |
|---|---|
 | |
| Administracinis centras | Heraklionas |
| Nomai | Ksanija Hereklionas Lasitis Retimnas |
| Gyventojų | 623 666 |
| Plotas | 8 336 km² |
| Tankumas | 75 žm./km² |
Tai didžiausia Graikijos sala ir antra pagal dydį (po Kipro) rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Kretos periferija redaguoti
Kartu ši sala yra Graikijos administracinis vienetas (Περιφέρεια Κρήτης), seniau vienas iš 10 regionų, o nuo 1987 m. – viena iš 13 periferijų. Sostinė – Heraklionas.
Kretos periferijos teritorija suskirstyta į keturias prefektūras (nomus): Heraklionas (centre), Lasitis – rytuose, Retimnas ir Chanija – vakaruose.
Kreta seniau buvo viena iš labiausiai atsilikusių, agrarinių Graikijos vietovių. Saloje pradėjus vystyti turizmą, ji labai atsigavo ir dabar Kreta yra viena iš populiariausių turistinių vietų Graikijoje.
Geografija redaguoti
Sala skalaujama keturių jūrų – Egėjo, Kretos, Libijos ir Jonijos, yra trijų žemynų – Europos, Afrikos ir Azijos – prekybinių jūros kelių sankryžoje. Kretos plotas – 8 336 km², ilgis 260 km, krantų ilgis siekia 1 046 km. Didžiausias salos plotis – 60 km, tarp Diono ir Litinono iškyšulių, o siauriausia salos vieta, Jerapetros sąsmauka, siekia tik 12 km. Kretos reljefas kalnuotas, pakrantės su daugybe paplūdimių ir uolėtų įlankų. Jį sudaro 7 stambūs kalnų masyvai: Levka (Baltieji kalnai), Kentrosas, Psiloritas (Idos kalnai), Kulukunas, Asterusija, Lasitis (Dikto kalnai), ir Sitija. Aukščiausia Pachneso viršukalnė Baltuosiuose kalnuose siekia 2453 m. Kretos klimatas – įprastinis Viduržemio jūrai: vasaros karštos ir sausos, žiemos – švelnios ir lietingos. Nuolatinių gyventojų, pagal 2000 m. duomenis, per 800 000.
Kretos gamta redaguoti
Išsiskiriantis ir turistų pamėgtas gamtos darinys – Samarijos tarpeklis. Kretos gyvūnija ir augalija yra tokia pat įvairi kaip ir jos kraštovaizdis. Paplitęs akmeningas ir sausas phrygana arealas, o atokiuose tarpekliuose yra žaliuojančių miškų plotai. Gėlo vandens pelkės privilioja daug paukščių. Rudenį bei pavasarį dėl geografinės Kretos padėties − įsikūrusi tarp Šiaurės Afrikos bei žemyninės Graikijos − ji yra migruojančių paukščių poilsio vieta. Dėl sąlyginės salos izoliacijos čia veisiasi kelios unikalios augalų rūšys.
Istorija redaguoti
Pagrindinis straipsnis: Kretos istorija
Senovė redaguoti
Kretoje gyventa dar paleolite. Saloje 3000–1400 m. pr. m. e. buvo įsikūrusi viena iš seniausių Europoje Mino civilizacija. XV a. pr. m. e. dalį salos nukariavo achajai, nuo XII a. pr. m. e. į salą pradėjo veržtis dorėnai. 67 m. pr. m. e. Kreta atiteko Romos imperijai, IV a. pabaigoje – Bizantijai.
Viduramžiai redaguoti
VIII a. priklausė arabams, 1204 m. salą nukariavus kryžiuočiams, ji buvo parduota Venecijai. 1669–1715 m. Kretą užkariavo Osmanų imperija.
Naujausi laikai redaguoti
Turkų osmanų priespauda ir religijos persekiojimas (1669–1898 m.) įžiebė galingą judėjimą už nepriklausomybę. XIX a. pradžioje Kretos salos gyventojai dalyvavo Graikijos nepriklausomybės kare, bet po karo į Graikijos sudėtį neįėjo. Po Balkanų karų XX a. pradžioje, 1913 m., vadovaujant Eleftheriui Venizelui (1864–1936 m.), Kreta tapo Graikijos provincija. II pasaulinio karo metu, nepaisant didelio graikų kariuomenės kartu su į salą išsilaipinusių britų pajėgų pasipriešinimo, į Kretą birželio mėnesį įsiveržė vokiečių kariuomenė.
