Epyras (Romos provincija)

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Epyras (lot. Epirus) buvo Romos provincija, įkurta 108 m. imperatoriaus Trajano laikais. Ji apėmė istorinį Epyro regioną, vakarų Akarnaniją, Kerkyros, Kefalonijos salas (dab. šaurės vakarų Graikija ir pietų Albanija).

Epyras
EPIRUS VETUS
Επαρχία Παλαιάς Ηπείρου

108 – VII a.
Valstybė Romos imperijos vėliava Romos imperija
Diecezija (nuo 357 m.) Makedonijos diecezija
Administracinis centras Nikopolis

Ji ribojosi su Makedonija šiaurėje ir rytuose, Achaja pietuose. Vėlesniais laikais, IV a. pradžioje iš Makedonijos atskyrus Naujojo Epyro provinciją, Epyro provincijai prigijo pavadinimas Senasis Epyras (lot. Epirus Vetus, gr. Επαρχία Παλαιάς Ηπείρου = Eparchia Palaias Epeirou).

Kraštas iki romėnų nukariavimo buvo nepriklausoma Epyro karalystė. Romos imperijos prijungtas 167 m. pr. m. e. ir inkorporuotas į Makedonijos provinciją. 27 m. pr. m. e. nuo Makedonijos atskyrus naują Achajos provinciją, Epyro regionas perėjo jai, o 108 m., valdant imperatoriui Trajanui, atskirtas kaip atskiras administracinis vienetas. Provincijos sostine tapo romėnų įkurtas miestas Nikopolis dab. Prevezos teritorijoje.

 
Senasis Epyras Makedonijos diecezijoje

IV a. pradžios administracinių reformų metu, į šiaurę nuo Epyro iš Makedonijos provincijos atskirtas Naujasis Epyras (pietų Ilyrijos regione). Kad atskirti, Epyro provincija pradėta vadinti Senuoju Epyru. Ji priskirta Makedonijos diecezijai.

VII a. provincijos teritorijas nusiaubė pietų slavai, kurie apgyvendino Makedoniją. Tarp jų svarbiausia gentis buvo vajunitai. Galiausiai beveik visa teritorija buvo prijungta prie Bulgarijos imperijos. IX a. Bizantijos susigrąžintos provincijos teritorijos perorganizuotos į Nikopolio temą.