Atverti pagrindinį meniu
Kreta
Περιφέρεια Κρήτης
Kriti in Greece.svg
Administracinis centras: Heraklionas
Nomai: Ksanija
Hereklionas
Lasitis
Retimnas
Gyventojų (2005): 623 666
Plotas: 8 336 km²
Tankumas (2005): 75 žm./km²

Kreta (gr. Κρήτη) – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, taip pat yra arčiausiai Afrikos žemyno esanti Viduržemio jūros sala. Jos plotas – 8,336 km².

Tai didžiausia Graikijos sala ir antra pagal dydį (po Kipro) rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Kretos periferijaKeisti

Kartu ši sala yra Graikijos administracinis vienetas (Περιφέρεια Κρήτης), seniau vienas iš 10 regionų, o nuo 1987 m. – viena iš 13 periferijų. Sostinė – Heraklionas.

Kretos periferijos teritorija suskirstyta į keturias prefektūras (nomus): Heraklionas (centre), Lasitis – rytuose, Retimnas ir Chanija – vakaruose.

Kreta seniau buvo viena iš labiausiai atsilikusių, agrarinių Graikijos vietovių. Saloje pradėjus vystyti turizmą, ji labai atsigavo ir dabar Kreta yra viena iš populiariausių turistinių vietų Graikijoje.

GeografijaKeisti

 
Kretos sala. NASA fotografija.

Sala skalaujama keturių jūrų – Egėjo, Kretos, Libijos ir Jonijos, yra trijų žemynų – Europos, Afrikos ir Azijos – prekybinių jūros kelių sankryžoje. Kretos plotas – 8 336 km², ilgis 260 km, krantų ilgis siekia 1 046 km. Didžiausias salos plotis – 60 km, tarp Diono ir Litinono iškyšulių, o siauriausia salos vieta, Jerapetros sąsmauka, siekia tik 12 km. Kretos reljefas kalnuotas, pakrantės su daugybe paplūdimių ir uolėtų įlankų. Jį sudaro 7 stambūs kalnų masyvai: Levka (Baltieji kalnai), Kentrosas, Psiloritas (Idos kalnai), Kulukunas, Asterusija, Lasitis (Dikto kalnai), ir Sitija. Aukščiausia Pachneso viršukalnė Baltuosiuose kalnuose siekia 2453 m. Kretos klimatas – įprastinis Viduržemio jūrai: vasaros karštos ir sausos, žiemos – švelnios ir lietingos. Nuolatinių gyventojų, pagal 2000 m. duomenis, per 800 000.

Kretos gamtaKeisti

Išsiskiriantis ir turistų pamėgtas gamtos darinys – Samarijos tarpeklis. Kretos gyvūnija ir augalija yra tokia pat įvairi kaip ir jos kraštovaizdis. Paplitęs akmeningas ir sausas phrygana arealas, o atokiuose tarpekliuose yra žaliuojančių miškų plotai. Gėlo vandens pelkės privilioja daug paukščių. Rudenį bei pavasarį dėl geografinės Kretos padėties − įsikūrusi tarp Šiaurės Afrikos bei žemyninės Graikijos − ji yra migruojančių paukščių poilsio vieta. Dėl sąlyginės salos izoliacijos čia veisiasi kelios unikalios augalų rūšys.

IstorijaKeisti

Pagrindinis straipsnis: Kretos istorija

 
Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija
Kikladų kultūra · Mino civilizacija ·
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis
(regionai, poliai, kolonijos)
Klasikinis laikotarpis
Persų karai » Delo lyga » Peloponeso lyga » Tėbų hegemonija » Korinto lyga
Makedonijos imperija
Helenizmas
Antipatridai · Antigonidai · Epyras ·
Achajos lyga · Etolijos lyga
Romos imperija
Achaja · Makedonija · Epyras ·
Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

SenovėKeisti

Kretoje gyventa dar paleolite. Saloje 3000–1400 m. pr. m. e. buvo įsikūrusi viena iš seniausių Europoje Mino civilizacija. XV a. pr. m. e. dalį salos nukariavo achajai, nuo XII a. pr. m. e. į salą pradėjo veržtis dorėnai. 67 m. pr. m. e. Kreta atiteko Romos imperijai, IV a. pabaigoje – Bizantijai.

ViduramžiaiKeisti

VIII a. priklausė arabams, 1204 m. salą nukariavus kryžiuočiams, ji buvo parduota Venecijai. 16691715 m. Kretą užkariavo Osmanų imperija.

Naujausi laikaiKeisti

Turkų osmanų priespauda ir religijos persekiojimas (1669–1898 m.) įžiebė galingą judėjimą už nepriklausomybę. XIX a. pradžioje Kretos salos gyventojai dalyvavo Graikijos nepriklausomybės kare, bet po karo į Graikijos sudėtį neįėjo. Po Balkanų karų XX a. pradžioje, 1913 m., vadovaujant Eleftheriui Venizelui (1864–1936 m.), Kreta tapo Graikijos provincija. II pasaulinio karo metu, nepaisant didelio graikų kariuomenės kartu su į salą išsilaipinusių britų pajėgų pasipriešinimo, į Kretą birželio mėnesį įsiveržė vokiečių kariuomenė.


 

Vikiteka